Teleskopas ir kitokia įranga astronomui mėgėjui kainavo įspūdingą sumą. Tačiau iš savo pomėgio Gintas nežada daryti verslo, – tarkime, rengti mokamas ekskursijas: „Tada hobis virs darbu. Jei užsiėmimas patinka, nebūtinai turi atsipirkti. Nemokamas ekskursijas po dangų kartais organizuoju savo draugams“.
Gintas teigė, jog per metus būna nedaug dienų, kada galima grožėtis dangaus kūnais.
„Per mėnesį gal tik viena tinkama diena papuola, jei leidžia oras.
Geriausia žvaigždes stebėti žiemą arba rugpjūtį. Žiemą mano observatorijoje būna labai šalta. Patalpos šildyti negalima, nes įvairios turbulencijos ir oro srautai trukdo stebėti vaizdą“, – paaiškino astronomas mėgėjas.
Gintas retai kada tik pasyviai stebi dangaus kūnas. Vyras prisipažįsta, jog jį labiau domina astrofotografija: „Man įdomiausia fotografuoti Mėnulį, gilų dangų, Saulę, kitas planetas“.
Prieš trejus metus marijampoliečio nufotografuotas Mėnulis pateko į tinklalapį, į kurį šio Žemės palydovo nuotraukas siunčia astronomai profesionalai bei mėgėjai iš viso pasaulio.
Prie G.Rudzevičiaus Mėnulio nuotraukos yra prierašas anglų kalba: „Pirmasis lietuviškas Mėnulis“.
Šį faktą Gintas vertina ypatingai kukliai: „Yra ženkliai geriau fotografuojančių astronomų mėgėjų“.
Įamžinti dangaus kūną nėra paprasta. Fotografuojančiajam reikia išmanymo ir geležinės kantrybės. Gintas turi abi šias savybes.
Paspausti mygtuką ir po akimirkos grožėtis užfiksuotu vaizdu. Taip dauguma suvokia fotografavimą.
Fiksuojant dangaus kūnus, reikia nustatyti ilgą ekspoziciją. Vieną vaizdą teleskopo fotoobjektyvas fiksuoja apie dvi valandas ir turi judėti ypatingai tiksliai pagal Žemės sukimąsi, antraip nuotrauka bus nekokybiška.
Į klausimą, kuris, matyt, rūpi daugeliui, kiek dangaus skliaute yra žvaigždžių, Gintas atsakė iš karto: „Jų yra begalybė, suskaičiuoti neįmanoma, o matomų – gal tik du tūkstančiai.
Didžioji dalis žvaigždžių neturi vardų – tik skaičiukus kataloguose“.
Gintas pasakojo, jog keisčiausia, ką jis matė danguje, yra neatpažinti skraidantys objektai (NSO). Astronomas iš karto pabrėžia, jog NSO nereikia tapatinti su ateiviais iš kosmoso.
„Tai yra objektai, ne ateiviai. Jų – daug. Skraidantys objektai atrodo kaip skirtingomis trajektorijomis judančios žvaigždės.
Kosmose skraido daug šiukšlių – subyrėjusių palydovų.
Yra objektų, kurie skraido ne pagal gamtos dėsniu. Jie yra nežinomi, bet labai įdomūs“, – teigė nuosavos observatorijos savininkas.
Gintas pasakojo, jog iš labai arti galima stebėti skrendantį lėktuvą.
„Jį sudėtinga išlaikyti regėjimo lauke. Jei pavyksta, galiu matyti lėktuve sėdinčius žmones“, – pasakojo marijampolietis.
Astronomas mėgėjas turi sukaupęs daugybę informacijos apie paslaptingą dangaus kūnų pasaulį, skaito daug įvairios literatūros ir savo žiniomis bei įspūdingomis fotografijomis dalijasi su besidominčiais astronomija. ˙
