Grupė jaunuolių, sutemus pakėlusių akis į dangų ir čiauškančių pievoje.
Pavieniai naktinėtojai, besistengiantys įžvelgti krintančias iš aukštybių žvaigždes.
Prie jų – didžiulis teleskopas ir jo savininkas Dalius Aleksandravičius. Netrukus prie jo prisijungia kitas astronomijos mėgėjas Aivaras Žilinskas.
Tai – vaizdas naktį paupyje netoli parodų centro „Litexpo“.
Kodėl daugybė naktinio dangaus stebėtojų nesudėjo bluosto stengdamiesi pamatyti sužibančius meteorus?
Stebėti palankus metas
„Po vasaros bado atėjo derlingas metas. O paskui užklups ruduo, lietus, ir pasižvalgymus po naktinį dangų teks atidėti“, – aiškino D.Aleksandravičius, kuriam astronomija – ir pomėgis, ir verslas. Jis Vilniaus planetariume yra įkūręs parduotuvę, prekiaujančią teleskopais, žiūronais, mikroskopais.
Vasara astronomams nepalanki, nes dangus nuo vakaro žaros iki saulėtekio visiškai nesutemsta. O dabar atėjo metas, kai dangus jau būna tamsus.
„Kiek įmanoma, nemiegu“, – prisipažino vilnietis, nukreipęs teleskopą į dangų. Dangų virš Vilniaus apšviečia tūkstančiai žibintų, tad rimtesni astronomai naktinių stebėjimų paprastai traukia Pirčiupių link.
Renkasi naują teleskopą
A.Žilinskas sakė, kad norėtų įsigyti didesnį teleskopą. „Labai mėgstu kurį laiką panorėti, nes norėjimas teikia ne mažesnį malonumą nei turėjimas“, – filosofavo astronomija susidomėjęs transporto vadybininkas.
Jis sakė esąs plačių pažiūrų, jį domina įvairios veiklos sritys: „Išbandžiau motociklus, banglentes, o dabar pajutau, kad trokštu pasidairyti po dangų.“
Stebėti naktinį dangų jis mėgsta vienas, didelių kompanijų jam nereikia.
Naktinėtojų norai skiriasi
Didžiausiems romantikams tai – norų išsipildymo galimybė. Kitiems – per valandą pamatyti 50–70 meteorų. Tretiems – puiki proga išbandyti įsigytą teleskopą, nors perseidų lietų puikiausiai galima stebėti ir plika akimi.
Be to, perseidų lietus šiemet buvo prieš pat jaunatį, kai dangus tamsesnis nei įprastai, todėl ir Žemės orbitoje sudegusios dalelės matomos ryškiau.
Meteorai – į Žemės atmosferą įskriejusios kometų paliktos dulkės. Įskriejusios į atmosferą 15–70 kilometrų per sekundę greičiu jos užsidega, naktiniame danguje palikdamos šviesos brūkšnį. Beje, meteorai sužimba 60–160 kilometrų aukštyje.
Nufotografuoti krintančią žvaigždę – sunki užduotis. Juk neįmanoma žinoti, kuriame dangaus plote ji sublyksės.
Tad reikia be paliovos pliaukšėti fotoaparatu.
Dairaisi po dangų – ir staiga jame pasirodo brūkšnys. Akimirka – ir jo nebėra.
Vis dėlto mėgėjams svarbiausias tikslas naktį pamatyti giliojo dangaus objektus – ūkus, galaktikas, spiečius. Meteorai – palyginti retas reiškinys, kurį per metus galima stebėti 4–5 kartus. Todėl jis taip pat domina astronomijos mėgėjus.
Prisimena mokyklos laikus
Dar viena naktinio dangaus stebėtoja Aistė Ražaitytė džiaugėsi, kad stebėti meteorus šį rugpjūtį netrukdė Mėnulis. Perseidų lietus žvalgytis į dangų ją traukia ne pirmus metus.
„Žinoma, Vilniuje dangus šviesesnis, krintančios žvaigždės ne taip gerai matyti. Bet kiekvieną naktį neturiu galimybės išvažiuoti už miesto. Suskaičiavau, kad per tris naktis mačiau 27 krintančias žvaigždes. Vadinasi, tiek norų galėjau sugalvoti. Ak, kad bent pusė jų išsipildytų“, – atsiduso mergina.
Jos draugas Jokūbas Pukšta tvirtino, kad jam pamatyti meteorą nėra labai svarbu. Tiesiog gražu stebėti žvaigždynus, prisiminti astronomijos žinias iš mokyklos laikų.
Nusiperka brangią įrangą
D.Aleksandravičius teigia, kad Vilniuje astronomijos mėgėjų daugėja. Tai matyti iš jo parduotuvės lankytojų skaičiaus.
„Žmonės įsigyja labai rimtus teleskopus, kitokią įrangą, netgi kuria savo observatorijas. Tai – hobis, kaip žvejyba, medžioklė“, – pasakojo D.Aleksandravičius.
Dangaus kūnų stebėjimo įranga nepigi. Tarkime, D.Aleksandravičiaus teleskopas kainuoja apie 3 tūkst. eurų. Yra tokių mėgėjų, kurie perka kameras, kainuojančias 7–8 tūkst. eurų. Dar solidžią pinigų sumą tenka pakloti už patį teleskopą.
„Tokie mėgėjai padaro dangaus nuotraukų, kurios atrodo kaip paveikslėliai“, – sakė D.Aleksandravičius.
Jam tenka susidurti su įvairiausių profesijų žmonėmis: menininkais, programuotojais, verslininkais. Dauguma jų aiškina, kad tai yra jų vaikystės svajonė.
D.Aleksandravičius pastebėjo tik vieną skirtumą: mėgėjai pasižvalgyti po dangų, kurių tiesioginis darbas susijęs su informacinėmis technologijomis, paprastai neperka kompiuterizuotos įrangos.
„Prie kompiuterio ir taip sėdžiu visą dieną. Todėl bent jau danguje mėginsiu be jo pagalbos susirasti tai, į ką norėsiu pasižiūrėti“, – aiškina tokie.
