Šia tema žymus astrofizikas praėjusią savaitę juokavo, kai atskleidė savo siūlomą sprendimą vienam svarbiausių paradoksų, kuris mokslininkus glumina jau 40 metų.
„Skylė turėtų būti labai didelė ir, jei ji suktųsi pakankamai greitai, galėtų atverti kelią į kitą visatą. Bet negalėtumėte sugrįžti į mūsų visatą. Tad, nors mane ir vilioja skrydžiai į kosmosą, neketinu to išbandyti“, – sakė jis per savo kalbos sintezatorių.
S.Hawkingas serga amiotropine lateraline skleroze ir yra prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Nepaisydamas to, vyras leidosi į skrydį lėktuvu, kuris pakyla pakankamai aukštai, kad patirtų nesvarumo būseną, ir teigė, kad taip pat nori nuskristi į kosmosą.
Teorijos susikerta
„Juodosios skylės nėra tokios juodos, kaip jas vaizduoja“, – sakė S.Hawkingas. Tai nėra tokie dariniai, kurie naikina viską savo kelyje ir amžiams įkalina materiją, kaip anksčiau buvo manyta. Būtent čia iškyla mokslininko sprendimas.
Mūsų tikrovės suvokime, nuo pačių mažiausių subatominių dalelių iki begalinių erdvėlaikio platybių, dvi teorijos padėjo suvokti labai daug, tačiau tuo pat metu prieštaravo viena kitai.
Alberto Einsteino reliatyvumo teorija teigia, kad informacija apie daleles, kurios patenka į juodąją skylę, yra sunaikinama.
Bet ne mažiau įtakinga kvantinė teorija tvirtina, kad tai neįmanoma, nes informacija visatoje niekada negali išnykti.
„Nuo 1970 metų pastangos sujungti šias dvi teorijas privesdavo prie matematinės nesąmonės, kuri tapo žinoma kaip informacijos praradimo paradoksas“, – buvo teigiama pareiškime konferencijoje, kuri surengta siekiant aptarti S.Hawkingo naujus teiginius.
Mokslo istorija
Ši konferencija atvertė naują puslapį mokslo istorijoje.
Žinoma kosmologė Laura Mersini-Houghton ir Šiaurės Karolinos universiteto Čapel Hilo mieste sukvietė kai kuriuos šiuolaikinės fizikos pradininkus, tarp jų daug Nobelio premijos laureatų, kad šie išklausytų S.Hawkingo teoriją ir išsakytų savo idėjas Karališkajame technologijų institute Stokholme, Švedijoje.
Tuo pat metu tai buvo ir draugų susitikimas. S.Hawkingas naująjį savo sprendimą pristatė 30 mokslininkų grupei.
Materijos holograma
S.Hawkingo sprendime informacijos praradimo paradoksui yra teigiama, kad vienas reiškinys iš tikro vyksta, tačiau sudaro įspūdį, kad vyksta kažkas kita.
Informacija nesklendžia per juodąją skylę, o yra išsaugoma vadinamajame įvykių horizonte arba supervertime.
Juodosios skylės nėra į kamuolius panašūs objektai, tačiau, jei jas taip vaizduojame, įvykių horizontą galime apibūdinti kaip jų paviršių, o supervertimą – kaip paveikslėlį, kurį piešia praeinančios dalelės.
„Šios idėjos esmė yra ta, kad supervertimai yra įeinančių dalelių hologramos. Tad šiose hologramose išsaugoma informacija, kuri kitu atveju būtų prarandama“, – aiškino žymusis mokslininkas.
Gravitacijos bedugnė
Juodosios skylės yra nesuvokiamos paprastam žmogui.
Kai didelės žvaigždės miršta, jas sunaikina jų pačių milžiniška gravitacija ir sukuria erdvėlaikio sferą, kuri tampa bekrašte bedugne, kuri praryja viską, kas pernelyg prisiartina. Nuo jų negali pabėgti net šviesa, nes šių bedugnių gravitacinė trauka yra beprotiškai stipri.
Todėl supervertimas vyksta be atvangos, sparčiai ir su didele jėga, nes materija nuolat keliauja pro juodąją skylę.
Dėl šio reiškinio informacija lieka „chaotiška ir beprasmė“.
„Tai išsprendžia informacijos paradoksą. Visiems praktiniams tikslams informacija yra prarasta“, – teigė S.Hawkingas.
Tad gali atrodyti, kad ji sunaikinama.
