Laimė, kosminis luistas pro Žemę praskriejo saugiu atstumu (apie 25 mln. km) ir nulėkė savais keliais. Pataikęs į Žemę, tokio dydžio asteroidas sukeltų pasaulinę katastrofą.
Asteroido priartėjimą stebėjo NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) specialistai iš Žemei artimų objektų stebėjimo programos.
Projekte dirbantys mokslininkai seka kometų ir asteroidų orbitas ir, jei kuris nors iš jų pavojingai arba reikšmingai priartėja prie Žemės, informuoja apie tai pasaulį. Viena iš šių darbuotojų pareigų – modeliuoti kometų ir asteroidų skriejimo trajektorijas, įvedant konkretaus dangaus kūno pavadinimą į JPL Mažųjų dangaus kūnų duomenų masyvo naršyklę. Šioji sukuria interaktyvų kompiuterinį modelį, kurį galima artinti, tolinti, atsijoti tam tikrus orbitos parametrus ir pan.
Kaip tik šiuo instrumentu ir buvo stebėtas asteroido 86666 kelias Saulės sistemoje. Modelis parodė, kad šių metų rugsėjį minėto mažojo dangaus kūno ir Žemės trajektorijos pradeda artėti, o artimiausią tašką pasiekia spalio 10 d. ir visą šią savaitę (nuo spalio 12 d.) asteroidas nuo Žemės tols labai nežymiai – jų trajektorijos ryškiau išsiskirs tik lapkričio viduryje.
Asteroidas 86666 buvo atrastas beveik prieš 16 metų, 2000-ųjų kovo 30 d. Arizonos universitete. Šių metų rugpjūtį NASA pristigo kantrybės ir išplatino informaciją, kad paneigtų iš piršto laužtus gandus dėl rugsėjį neva labai arti Žemės praskriesiančių asteroidų. Ganduose buvo spėliojama, kad nuo rugsėjo 15 d. iki 28 d. į Žemę ties pusiauju (netoli Puerto Riko salos) gali rėžtis didžiulis asteroidas.
Tąkart Žemei artimų objektų stebėjimo programos mokslininkas Paulas Chodas oficialiai pareiškė, kad jokio mokslinio pagrindo tokioms spėlionėms nėra. Maža to, jokių smūgių Žemė artimiausiu metu nepatirs, o visi žinomi potencialiai Žemei pavojingi asteroidai vertinami mažesne nei 0,01 proc. tikimybe atsitrenkti į mūsų planetą per artimiausius 100 metų.
Mokslininkas paneigė ir socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodžiusias spekuliacijas dėl asteroido 86666, pareikšdamas: „Šis dangaus kūnas pro Žemę praskries saugiu atstumu – tai įvyks spalio 10 d., kai jį nuo Žemės skirs apie 25 mln. km. Taigi susidūrimo grėsmė lygi nuliui.“
25 mln. km – tai maždaug pusiaukelė tarp Žemės ir Marso orbitų. Palyginimui, Mėnulis yra gerokai arčiau Žemės – maždaug už 385 tūkst. km.
