Nors spalio mėnesio vakarais dar kulminuoja didysis ryškiausių vasaros žvaigždžių trikampis: Vega, Altayras, Denebas, jas pamažu jau stumia ryškiausios žiemos žvaigždės.
Žemai palei šiaurinį dangaus kraštą rieda Didieji Grįžulo Ratai. Abipus jų ryškiai švyti šviesiausia Jaučiaganio žvaigždyno žvaigždė – Arktūras, o Vežėjo – Kapela.
Rytuose kyla didysis Pegaso kvadratas.
Nuo jo viršutinio kampo į kairę viena paskui kitą beveik vienodu atstumu žėri 3 panašaus ryškio Andromedos žvaigždės.
Šiaurės rytuose teka Sietynas (plejadės). Naktį paskui jį vienas po kito išnirs Tauro žvaigždynas su Aldebaranu, Dvyniai su ryškiaisiais Kastoru ir Poluksu, Šienpjoviai, o paryčiu – ryškuolis Sirijus su Didžiojo Šuns žvaigždynu. Prieš auštant pietuose, ten, kur vakare švytėjo Didysis vasaros trikampis, jau puikuosis iškilę Šienpjoviai (Orionas), iš visų pusių apsupti įspūdingo ryškiausių žiemos žvaigždžių rato.
Saturnas labai trumpam po saulėlydžio dar gali būti įžiūrimas prie pietvakarių horizonto svyrančiame Svarstyklių žvaigždyne, bet mėnesio pabaigoje jau bus sunkiai atrandamas vakaro žarose.
Merkurijus spalio 16 d. buvo didžiausiu kampiniu nuotoliu (18,1 laipsnio) nuo Saulės ir spindėjo kaip -0,5 ryškio žvaigždė.
Venera-Aušrinė spalio 26 d. dangaus skliaute taip pat toliausiai nutols nuo Saulės (46,4 laipsnio) ir į padangę iškils aukščiausiai per pastarąjį dešimtmetį, tad susidarys itin palankios sąlygos stebėti ją ryte.
Ryto danguje ties Venera susitelks ir kitos spalį geriausiai matomos planetos: Marsas, Jupiteris ir slapukas Merkurijus. Diena iš dienos tarsi į paradą priešaušrio danguje po žvaigždžių Liūto kojomis išsirikiavusios planetos keis savo padėtį.
Spalio 20 d. Marsas jau pasislinko šiek tiek žemiau Jupiterio.
Aušrinė diena iš dienos artės prie Jupiterio ir Marso poros.
Spalio 23 d. paryčiais šio planetų parado dalyviai išsirikiavo beveik vienodu atstumu vienas nuo kito tokia ryškumo tvarka: Marsas, Jupiteris, Aušrinė-Venera.
Spalio 25, 26 d. iškildama aukščiausiai Aušrinė prasilenks su Jupiteriu ir spalio 26 d. arčiausiai prisislinks prie jo. O paskutinį mėnesio rytą Aušrinė suartės su Marsu ir lapkričio pradžioje prasilenks su juo labai nedideliu atstumu.
Marsas rytais matomas Liūto žvaigždyne. Spalio 18 d. jis labai arti buvo prisigretinęs prie Jupiterio po keliais laipsniais aukščiau virš jų tviskančia ryškiąja Aušrine-Venera.
Jupiteris rytais diena iš dienos šviesėdamas spindi Liūto žvaigždyne.
Spalio dangų papuoš krintančių žvaigždžių žybsniai. Iki lapkričio 7 d. tarp ryškių rudens žvaigždžių kartkartėmis blykstelės gražias baltas garų uodegas paliekantys orionidų meteorai.
Šis srautas maksimumą pasiekė naktį į spalio 22-ąją, kuomet per valandą buvo galima suskaičiuoti iki 20 meteorų žybsnių, bet ir šiomis naktimis galima tikėtis nemažo meteorų intensyvumo – svarbiausia, kad dangaus nebūtų užkloję debesys.
Šiemet Mėnulio šviesa nestelbs orionidų stebėjimų, nes patekėjus Šienpjovių (Oriono) žvaigždynui priešpilnis Mėnulis suskubs po vidurnakčio nusileisti.
Prie bendro krintančių žvaigždžių derliaus šį mėnesį taip pat prisidės dar keli ne tokie gausūs, tačiau kartais ryškiais meteorais nudžiuginantys meteorų srautai: pietų ir šiaurės tauridai, andromedidai ir kai kurie kiti.
