Filmuotuose vaizdo kadruose užfiksuota, kaip Vokietijoje, per parodomąjį geležinkelio renginį, žiūrovams demonstruojamas įspūdingas eksperimentas.
Ant bėgių stovi tuščias cisternos tipo vagonas. Tuščias šiuo atveju – reliatyvi sąvoka. Mat kas atsitiks su galinga plieno cisterna, kuria vežiojamos dešimtys tonų naftos žaliavos ir jos produktų, netrukus pamatysite. O iki tol cisterna tikrai nebuvo tuščia. Ji buvo sklidina – tik ne skysčio ar kokio kito krovinio, o oro.
Grįžkime prie eksperimento eigos. Prie cisternos prijungus galingo siurblio žarną, žiūrovams demonstruojama, kas atsitinka, jei cisternos viduje iš tikrųjų pasidaro tuščia ir susidaro vakuumas. Vaizdas išties pribloškiantis – milžinišką plieno karkasą greičiau nei spėsite mirktelėti iš vidaus sugniuždo visagalis vakuumas.
Tiksliau, tokius triuškinamos galios stebuklus demonstruoja ne vakuumas, o atmosferos slėgis. Nors jis eksperimente buvo nejuntamas, t.y. siekė tik vieną barą (net dviračio padangose oro slėgis kone dvigubai didesnis), vis dėlto vakuumo sąlygomis toks slėgis tiesiog žaibiškai triuškina net ir, atrodytų, ypač tvirtas konstrukcijas.
Ir tai – tik Žemės atmosferos slėgis. Saulės sistemoje rastume dar ne tokių slėgio monstrų. Toli ieškoti nereikia. Žemės sesė dvynė ir kaimynė Venera. Ar žinote, kelis kartus tenykštės ypač tankios atmosferos slėgis viršija Žemės atmosferos slėgį? Ogi 91 kartą. Tad iš Žemės atgabentas tuščias (t.y., sklidinas tik oro, sieneles slegiančio 1 atmosferos slėgiu) ir hermetizuotas vagonas lamdytųsi, ko gero, panašiai, kaip vidinio vakuumo sąlygomis Žemėje.
Galima tik mėginti įsivaizduoti, kokie atmosferos slėgiai triuškina Saulės sistemos planetų-milžinių – Neptūno, Urano, Saturno ir, galų gale, Jupiterio – paviršiuose.
