Toji planeta iki šiol nebuvo stebėta tiesiogiai, o jos egzistavimą esą išduoda kitų Koiperio juostos objektų orbitos. Tokius pareiškimus šie astronomai išsakė trečiadienį žurnale „The Astronomical Journal“ publikuotame straipsnyje.
„Mes turime milžiniškos planetos Saulės sistemos išorėje gravitacinių ženklų“, – teigė K.Batyginas žurnalui „Nature“.
Maža to, astronomų nuomone, galingiausi teleskopai Žemėje šiuo metu galėtų užfiksuoti šią planetą ir visai gali būti, kad ji jau slepiasi anksčiau darytuose kadruose.
Devintosios planetos įrodymus M.Brownas ir K.Batyginas teigia aptikę tyrinėdami Koiperio juostą – regioną už Plutono orbitos, kuriame gausu kometų. Toji planeta turėtų būti bent dešimt kartų sunkesnė nei Žemė, o jos orbita aplink Saulę – smarkiai ištęsta.
Aplink žvaigždę toji planeta turėtų apskrieti kas 10–20 tūkst. metų ir niekada nepriartėtų arčiau nei 200 astronominių vienetų (taip įvardijamas atstumas tarp Žemės ir Saulės).
Beje, pareiškimai apie planetas Saulės sistemos pakraštyje nėra naujiena. Ir kalbama ne apie mistiškąją Planetą X ar Nibiru.
Lygiai prieš metus ispanų ir britų astronomai paskelbė panašų tyrimą, tik jie priėjo išvadą, kad už Plutono orbitos gali būti dar mažiausiai dvi neatrastos planetos.
Britų žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ paskelbto straipsnio autoriai teoriją grindė skaičiavimais, susijusiais su neįprastomis labai atitolusių ekstremaliųjų transneptūninių objektų (ETNO), koiperidų, prie kurių priskiriamas ir Plutonas, orbitomis.
„Šie papildomi objektai su netikėtais orbitų parametrais verčia mus tikėti, kad kažkokios nematomos jėgos kaitalioja ETNO kūnų pasiskirstymą“, – tuomet sakė Carlosas de la Fuente Marcosas, dirbantis Komplutensės universitete Madride.
Nei šią, nei M.Browno ir K.Batygino teoriją patvirtinančių tiesioginių įrodymų kol kas nėra, taigi jas derėtų vertinti skeptiškai.
Tačiau patys astronomai savo pareiškimais užtikrinti. M.Brownas ir K.Batyginas nurodo apskaičiavę, kad yra tik 0,007 proc. tikimybė, jog toks tyrinėtų Koiperio juostos objektų pasiskirstymas ir judėjimas yra atsitiktinis.
Beje, planeta milžinė leistų paaiškinti ir nykštukinių planetų, tokių kaip Sedna, elipsines orbitas.
Iš kur toji planeta Saulės sistemos pakraštyje galėjo atsirasti? Vienas iš galimų paaiškinimų – tolyn ji buvo išspjauta formuojantis Saulės sistemai.
