Šis dar tik pradėtas tyrinėti fenomenas pavadintas Didžiuoju traukos objektu (angl. Great Attractor). Astronomai pastebėjo, kad jis traukia ne tik Paukščių Taką, bet ir dar šimtus tūkstančių kitų galaktikų – įskaitant ir 883 išsidėsčiusias Paukščių Tako užnugaryje. Beje, trečdalis šio bataliono galaktikų iki šiol mokslininkams nebuvo žinomos.
Naujosios galaktikos yra santykinai netoli Paukščių Tako – jos būriuojasi už maždaug 250 mln. šviesmečių esančiuose galaktikų spiečiuose. Visus juos, kaip ir šimtus kitų spiečių, viena kryptimi traukia kažkoks dar neatrastas kolosalaus masyvumo Visatos objektas.
Paukščių Tako kaimynės buvo atrastos milžinišku Parkeso radijo teleskopu Naujajame Pietų Velse (Australija), į pagrindinį jo įrenginį įdiegus daugiakanalį 21 cm ilgio bangų imtuvą. Taip patobulintas radijo teleskopas sugebėjo įžiūrėti, kas slypi dar nestebėtame Visatos regione, kurį slepia Paukščių Tako ūkai ir žvaigždės.
Šį Visatos regioną astronomai vadina Vengimo zona (angl. Zone of Avoidance), kadangi pamatyti ar kitaip užfiksuoti joje esančius tolimojo kosmoso objektus yra labai sudėtinga.
„Mūsų Paukščių Takas yra nuostabus ir be galo įdomus tyrimų objektas, tačiau jis beviltiškai užstoja už jo išsidėsčiusių galaktikų vaizdą, – paaiškino tyrimui vadovavęs Vakarų Australijos universiteto astronomijos profesorius Listeris Staveley-Smithas. – Džiaugiamės, kad vis dėlto pavyko atrasti tas iki šiol užstotas galaktikas. Viliamės, kad jos gali padėti įminti Didžiojo Traukos Objekto mįslę – to paslaptingo Visatos kūno masė turėtų prilygti milijonui milijardų saulės masių.“
„Neįsivaizduojame, kas tai galėtų būti, – pripažįsta mokslininkas. – Nesuprantame, kas yra tas gigantiškas šilumvežis, vis didesniu greičiu traukiantis Paukščių Taką ir šimtus tūkstančių kitų galaktikų. Žinome tik tiek, kad šiame regione yra keletas nepaprastai didelių galaktinių telkinių – juos vadiname superspiečiais. Kaip tik jų link juda ir mūsiškė Paukščių Tako galaktika. Juda didesniu negu 2 mln. km/val. greičiu.“
Didžiojo Traukos Objekto mįslę mokslininkai mėgina įminti nuo XX a. antroje pusėje padarytų atradimų, bylojusių apie didelius Visatos plėtimosi iškraipymus.
Keiptauno universiteto (PAR) profesorius Renée Kraanas-Kortewegas pridūrė, kad astronomai kartografuoti regioną Paukščių Tako užnugaryje trokšta jau ne vieną dešimtmetį.
„Pasiekti šį tikslą įmanoma tik radijo teleskopais, – pabrėžia jis. – Jais galima įsiklausyti pro tankiausius Paukščių Tako dulkių ir žvaigždžių telkinius. Juk mūsų galaktikoje yra apie 100 mlrd. žvaigždžių. Šimtų naujų galaktikų atradimas byloja apie didžiulę medžiagos masę, kuri mums iki šiol buvo nežinoma.“