Dalykas tas, kad jis turi brolį dvynį Marką. Šis buvo likęs Žemėje ir buvo įvairiausiais būdais testuojamas, kol Scottas beveik ištisus metus tyrė kosmoso įtaką savo paties organizmui.
O kol bus gauti ir apibendrinti visi brolių dvynių tyrimo rezultatai, internetinis verslo naujienų leidinys „Quartz“ pasakoja apie jau žinomą nesvarumo ir kitų veiksnių įtaką žmogaus organizmui.
1. Skysčio persiskirstymas.
Kada neveikia sunkio jėga (astronautas orbitoje patiria nesvarumo būseną – gravitacinę trauką atsveria priešingos krypties inercijos jėga), skystis žmogaus kūne iš galūnių kyla kūnu aukštyn, dėl ko tinsta veidas, širdis patiria didesnes apkrovas, o kojos pasidaro „kaip viščiuko“.
2. Regėjimo pablogėjimas.
Čia irgi kaltas kraujo pritekėjimas į galvą, dėl ko padidėja slėgis akių kraujo induose. Mokslininkai mano, kad nesvarumo sąlygomis akių obuolius gali veikti likvoro – smegenų (cerebrospinalinio) skysčio slėgis, darantis pražūtingą įtaką žmogaus regai.
3. Raumenų ir kaulų audinio atrofija.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad nesvarumo sąlygomis žmogaus raumenys ir kaulai darosi ne tokie tvirti, mat, jie įpratę visą laiką priešintis sunkio jėgai, o orbitoje šios apkrovos nebelieka. Čia astronautai, sumažėjus kaulų masės tankiui, gali prarasti apie 1 proc. kaulų masės per mėnesį, kada Žemėje tai įvyktų tik per metus. Todėl TKS įgula kasdien daugiau nei dvi valandas mankštinasi – specialiais treniruokliais stiprina kojų bei rankų raumenis. 2015 metais Japonijos mokslininkai paskelbė tyrimą, kuris rodo, kad be standartinių mankštinimosi metodų veiksmingas taip pat ir „raumenų hibridinio treniravimo“ metodas, apimantis elektrostimuliaciją.
4. Inkstų ligos.
Kaulų susilpnėjimas atsiliepia ir inkstams: kada nesvarumo sąlygomis žmogaus kaulai suplonėja ir praranda kalcį, šis patenka į kraują ir nukeliauja į inkstus, kur gali susiformuoti akmenys.
5. Didėja rizika susirgti vėžiu.
Skirtingai nei kitų Žemės gyventojų, astronautų orbitoje nuo saulės radiacijos nesaugo atmosferos ozono sluoksnis. Radiacijos lygis ten dešimt kartų didesnis, nei įprastinis. Nepaisant to, kad NASA kuria astronautams specialius apsauginius įrenginius, šimtaprocentinės apsaugos kol kas neįmanoma užtikrinti.
6. Imuniteto susilpnėjimas.
Orbitoje žmogui tampa sunkiau kovoti su infekcijomis. Kai neveikia sunkio jėga, tai neigiamai atsiliepia genams, atsakingiems už imuninės sistemos darbą. O kartu su nepalankiomis sąlygomis, kuriomis TKS gyvena astronautai (ribota erdvė, ribota galimybė gauti vaistų ir pakvėpuoti grynu oru), jie tampa labai pažeidžiami galimybės susirgti infekcinėmis ligomis požiūriu.
7. Vestibuliarinio aparato sutrikimas.
Vienintelis organas, kuris jaučia tiesioginį neigiamą nesvarumo poveikį – tai vidinė ausis. Ji yra atsakinga už pusiausvyros jausmą, ir nesvarumo sąlygomis nebegali nustatyti, kur lubos, kur grindys, o kur sienos, kitaip tariant, nustatyti, kokia yra teisinga kūno padėtis.
Visi šie tyrimai yra svarbūs būsimoms misijoms – tarp jų, planuojamam skrydžiui į Marsą. NASA ketina nuskraidinti žmones į Marsą jau visai netrukus – iki 2035 metų, ir toks skrydis truks apie dvejus su puse metų. Nusileidus ant Raudonosios planetos astronautai turės ne tiek daug galimybių organizmui atstatyti po ilgo skrydžio, kokias jie dabar turi Žemėje. Todėl NASA mokslininkai nori iš pagrindų ištirti žmogaus organizmo reakciją į nesvarumo būklę.
Parengė Leonas Grybauskas
