„Baigiantis kurui mūsų Saulė vieną dieną išsipūs ir virs raudonuoju milžinu, kuris praris Merkurijų, Venerą ir, galbūt, net Žemę. Po to jis virs baltuoju nykštuku. Stebėdami šį nykštuką matome galimą Saulės sistemos ateitį“, – space.com sakė Voriko universiteto astronomas Borisas Gansicke’as.
Savo planetas ir praskrendančius asteroidus naikinantis baltasis nykštukas „WD 1145+017“ nuo Žemės nutolęs 570 šviesmečių. Jis stebimas Mergelės žvaigždyno ribose.
B.Gansicke’as nurodo, kad per kelis mėnesius nuo to laiko, kai buvo pradėtas stebėti, baltasis nykštukas-žudikas išvystė aktyvią veiklą:
„Neįtikėtina, kad galime tokius dramatiškus įvykius matuoti žmonėms suvokiamu laiku. Komanda jau nustatė šešias, bet garantuotai yra daugiau – gal 10, gal 15 – kūnų, kuriuos žudikas sunaikino.“
Mirties žvaigždės orbitoje matomi objektai sukasi aplink ją įprastu planetų sistemai atstumu ir kiekvienas jų du ar keturis kartus didesnis už pačią žvaigždę. Atronomai mano, kad dabar tai didžiuliai dujų ir dulkių debesys.
„Vidutinis nykštuko šviesą blokuojančios medžiagos kiekis nuo mažiau negu 1 proc. pakilo iki 10-11 procentų. Manome, kad taip atsitiko dėl nuolaužų gausos, kuri atsirado byrant planetoms.
Dabar pradėsime ieškoti kitų analogiškų sistemų. Jei gausime duomenų ir iš jų, galėsime nustatyti panašumus bei skirtumus ir geriau suvokti planetų sistemos susinaikinimo procesą“, – sakė astronomas B.Gansicke’as.
„Mes stebime Saulės sistemos sunaikinimą. To joks žmogus dar niekada nematė“, – lenta.ru cituoja Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrėją Andrew Vanderbugą.
Pirmą kartą šią katastrofą mokslininkai užfiksavo kosminiu Keplerio teleskopu, kuris ieško tolimų planetų. Baltojo nykštuko šviesa prigesdavo kas 4,5 val., dėl to buvo padaryta išvada, kad aplink ją 837 tūkst. km atstumu sukasi planeta. Yranti planeta, nes už savęs ji palieka ilgą medžiagos šleifą.
Vėliau, prisijungus kitiems didiesiems teleskopams, buvo aptikta keletas mažesnių aplink sužvėrėjusią žvaigždę besisukančių kūnų, kurie taip pat sparčiai yra.
Baltuoju nykštuku žvaigždė „WD 1145+017“ virto prieš 175 mln. metų, o jos planetos visiškai bus sunaikintos dar po milijono metų. Ir tuomet apie sistemos praeitį bus galima spėti tik iš sunkiųjų elementų spektro mirštančios Saulės šviesoje.
Astrofizikai mano, kad mūsų Saulė raudonuoju milžinu virs po kokių 7,5 mlrd. metų. Na, o jau po to kažkada ji taps baltuoju nykštuku ir „Mirties žvaigžde“.
Tiesa, realiai mums tikriausiai labiau reikėtų bijoti „Mirties žvaigždės“ iš „Žvaigždžių karų“ – ji irgi naikino planetas ir ją sukūrė žmonės. Tad tai galėtų įvykti gerokai anksčiau.
