Kometa „Linear“ arčiausiai žemės buvo kovo 21 d. Tuo metu nuo Žemės ją teskyrė 5,3 mln. kilometrų ir stebėtojai Pietų pusrutulio danguje regėjo neįtikėtinai ryškiai žaliai švytinčią žvaigždę. Net astronomai nustebo – kometa švytėjo 100 kartų ryškiau negu buvo laukta. Ji švietė taip ryškai, jog toliau nuo apšviestų vietų ją galima buvo stebėti plika akimi.
Tiesa, astronomijos mėgėjų žurnalas „Sky and Teleskope“ įspėja, kad „šiauriečiams“ taip nepasisekė. Pirmiausia – iš už horizonto ji išlys jau gerokai nutolusi nuo Žemės. Antra – kai pakils aukščiau horizonto, jos švytėjimą užgoš Mėnulis.
Be to, „Linear“ šviesa neprimena įsivaizduojamos kometos su uodegėle. Ovaliai pasklidusi šio dangaus kūno šviesa labai neryški, minkšta ir, nors didesnė už patį Mėnulį, bet tūkstančius kartų už jį blankesnė.
Apšviesta Saulės „Linear“ švyti žaliai dėl didelės ją supančių diatominės anglies atomų koncentracijos.
Kaip pamatyti kometą?
Šiaurės pusrutulyje kometą pirmą kartą bus galima stebėti kovo 29 d. Likus 90 min. iki aušros reikėtų atsidurti kuo mažiau šviesa užterštoje vietoje – toliau nuo miesto.
Su gerais žiūronais žalsvai švytinčios kometos reikėtų dairytis tarp Šaulio ir Skorpiono žvaigždynų. Kovo 29 d. kometa turėtų susilyginti su Marsu ir Saturnu, o kovo 31 d. – su Saturnu ir Antario žvaigžde (ryški raudona žvaigždė Skorpiono žvaigždyne).
Kovo 30 d. kometa bus regima arčiausiai Mėnulio – visai greta, kiek aukščiau ir į kairę. Tačiau Mėnulio šviesa ją praktiškai užgoš.
Stebėtojai su itin galingais teleskopais tuo pat metu danguje gali pamatyti ir kitą kometą. Kovo 22 d. 3,5 mln. km atstumu prie Žemės priartėjusią ir dabar tolstančią „Pan-STARR“.
Ji mažiau ryški, nes šios kometos branduolys tik 100 metrų diametro („Linear“ – 230 metrų).
Astronomai mano, kad dviejų kometų pasirodymas taip arti Žemės vienu metu nėra atsitiktinis. Jų orbitos tokios panašios, kad spėjama, jog tai dvi vieno skilusio dangaus kūno dalys.
Šį syki abi kometas praskrieja arčiausiai Žemės per 250 metų, kiek yra stebimos.
