Prieš kelerius metus Keplerio kosminiu teleskopu buvo pradėti stebėti kitų žvaigždžių siunčiami supergalingi dalelių srautai. Tai Saulės vėjo gūsiai, iki 10 tūkst. kartų galingesni negu galingiausias, kokį kada nors pasiuntė mūsų Saulė.
Tuo metu nuomonę, kad ir Saulėje gali įvykti tokios galios sprogimas, atmetė ir NASA, ir kiti mokslininkai. Jie savo poziciją grindė tuo, kad galingas Saulės vėjas atsiranda tik labai galingą magnetinį lauką turinčiose žvaigždėse.
Neseniai žurnale „Nature Communications“ paviešinti naujausi tyrimai verčia labai suabejoti, ar tas mūsų įsitikinimas išties toks jau pagrįstas. Atrodo, Saulė vis dėlto bent jau teoriškai gali blykstelėti taip, kad nuo Žemės nupūs pusę civilizacijos.
„Daugelio žvaigždžių, kurios išspjauna didžiuosius dalelių srautus, paviršiaus magnetinis laukas gerokai stipresnis negu Saulės paviršiaus magnetinis laukas“, – aiškina Aarhus universiteto Danijoje astronomas Christofferis Karoffas, kuris tyrė, ar Saulė gali pasiųsti į Žemę žudantį dalelių srautą.
Ch.Karoffo komanda Gou Shou Jing teleskopu Kinijoje stebėjo beveik 100 tūkst. žvaigždžių ir aptiko, kad maždaug vienos iš dešimties išspjaunančių žudančius dalelių pliūpsnius paviršiaus magnetinis laukas yra toks pats ar net silpnesnis negu Saulės.
„Tikrai nesitikėjome aptikti supergalingą Saulės vėją sukeliančių žvaigždžių, kurių magnetiniai laukai tokie silpnučiai, kaip Saulės. Tai reiškia, kad visai įmanoma, jog ir Saulė gali išspinduliuoti žudantį dalelių pliūpsnį. Labai gąsdinanti galimybė“, – sakoma Ch.Karoffo pranešime spaudai.
Kiti tyrėjai sutinka su jo išvadomis, tačiau gąsdintis nesiūlo. Gruodį Warwicko universiteto tyrėjai, stebėję reguliarius sprogimus Paukščių Tako žvaigždėje KIC9655129, taip pat priėjo išvadą, kad Saulei irgi pakaktų parako tokiam sprogimui. Tačiau jie nesiūlo kastis bunkerių ir pirkti konservų pasaulio pabaigai.
„Toks Saulės vėjo blyksnis būtų katastrofiškas gyvybei Žemėje. Mūsų GPS palydovai, radijo ryšys, didžioji dalis elektros tinklų nustotų funkcionuoti dėl elektromagnetinių perkrovų.
Laimei, remiantis ankstesniais stebėjimais, galime užtikrinti, kad tikimybė, jog Saulėje susidarys sąlygos, kurių reikia tokios galios sprogimui, yra nykstamai maža“, – tuomet rašė tyrimui vadovavusi Chloe Pugh.
Nusiraminot? Be reikalo. Christofferis Karoffas nėra toks įsitikinęs, kad Žemė niekuomet nepatyrė žudančio Saulės dalelių srauto poveikio. Jis nurodo, kad kai kurie radioaktyvių izotopų tyrimai Žemėje išduoda, kad Saulė jau kepino ją superblyksniais.
Gal ne pačiais galingiausiais, tačiau gerokai galingesniais negu regėti per stebėjimo istoriją. Pavyzdžiui, medžių kamienų tyrimai parodė, kad tokių blyksnių mūsų planeta patyrė 775 ir 993 metais.
Aišku, tuomet nebuvo elektros, tad niekas ir negalėjo pastebėti, kad ji būtų dingusi. Tačiau 1859 m. Saulės vėtra sugadino visas pasaulio telegrafo sistemas, o Šiaurės pašvaistę tuomet buvo galima stebėti tropikuose.
O juk toji vėtra nė nepriartėjo prie tų, kurias astronomai vadina „super“.
