Vienintelė mums žinoma planeta, kurioje egzistuoja gyvybė, yra Žemė, tačiau mokslininkai daug vilčių deda ir į Marsą. Jau anksčiau skelbta, kad jo paviršiuje aptikta skysto (tik labai sūraus) vandens. Ir nors kaimyninės planetos atmosfera yra plona (ją, kaip paaiškėjo, „nupūtė“ saulės vėjas), mikrobiologinė gyvybė nuo saulės radiacijos gali slėptis grunte.
Dabar NASA misijos SOFIA („Stratospheric Observatory for Infrared Astronomy“) komanda pranešė tame ploname dujų sluoksnyje, kuris dengia kaimyninę planetą, aptikusi atominio deguonies. Jo aptikta pirmą kartą po beveik 40 metų pertraukos, kai deguonies atomų Marso atmosferoje užfiksavo kitos NASA misijos – „Viking“ ir „Mariner“.
Deguonies atomai atlieka reikšmingą vaidmenį tam tikruose atmosferos procesuose, tokiuose kaip energijos ir dalelių judėjimas iš ir į planetą, šilumos izoliacija ir kt.
Mokslininkai nurodo užfiksavę perpus mažesnį atominio deguonies kiekį, nei tikėtasi, tačiau tai siejama su Marso atmosferos variacijomis.
Marso atmosfera gerokai skiriasi nuo mūsų Žemės, o jos slėgis sudaro mažiau nei 1 proc. to, ką turime Žemėje. Jos pagrindą sudaro anglies dioksidas (95,3 proc.), taip pat Marso atmosferoje yra azoto (2,7 proc.), argono (1,6 proc.) ir kitų dujų. Mokslininkų skaičiavimais, deguonis joje sudaro vos 0,13 proc. (palyginimui, Žemės atmosferoje – 21 proc.).
Manoma, kad anksčiau Marso atmosferoje deguonies buvo gerokai daugiau nei dabar, tačiau ar jis gaminosi dėl cheminių reakcijų atmosferoje, ar jį gamino primityvios gyvybės formos planetos paviršiuje, kol kas nežinoma.
„Atominį deguonį Marso atmosferoje ypač sudėtinga išmatuoti, – nurodė SOFIA projekto mokslininkė Pamela Marcum. – Norint tai padaryti, reikia pakilti virš didžiosios dalies Žemės atmosferos ir naudoti labai jautrius įrenginius, šiuo atveju – spektrometrą.“
SOFIA yra skraidanti observatorija, sumontuota lėktuve „Boeing 747SP“, o matavimai atliekami pakilus į 11,3–13,7 km aukštį.
Naujo tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Astronomy and Astrophysics“.
