Tiesa, šis mėnulis – gerokai mažesnis. Nors mažu asteroidu laikytinas dangaus kūnas aplink Žemę skrieja jau beveik 100 metų, jį astronomai pastebėjo tik dabar.
Asteroidas, pavadinimu 2016 HO3, skrieja ir aplink Saulę, ir aplink Žemę. Už Žemės orbitos senbuvį Mėnulį jis mažesnis ne šimtus, o net tūkstančius kartų – NASA mokslininkai mano, kad jo skersmuo nesiekia nė kilometro.
Šiaip ar taip, naujasis Žemės „mėnuliukas“ yra įkalintas orbitoje aplink Žemę ir neturi galimybių savarankiškai iš jos ištrūkti.
Nors daugelis gamtinių planetos palydovų (mėnulių) aplink planetas skrieja apskritimo pavidalui artimomis orbitomis, naujojo Žemės mėnulio orbita yra gerokai ištempta į elipsę – kvazi palydovą 2016 HO3 ir Žemę skiria nuo 38 iki 100 atstumų ligi Mėnulio. Kadangi nuo Žemės iki Mėnulio vidutiniškai yra apie 385 tūkst. km, išeitų, jog mažąjį Mėnulio brolį ir Žemę skiria nuo 14,6 mln. iki 38,5 mln. km.
Astronomų teigimu, Žemės sistemos pagrandukas 2016 HO3 aplink mūsų planetą skrieja „lyg šokio sūkuryje“. Panašu, kad naujasis Žemės kvazi palydovas aplink mūsų planetą šoks dar ne vieną šimtmetį.
„Maždaug prieš 10 metų Žemės apylinkėse buvo pastebėtas kitas asteroidas – 2003 YN107, kuris aplink Žemę skriejo orbita, panašia į 2016 HO3 orbitą, – atkreipia dėmesį apie antrojo mėnulio atradimą paskelbęs NASA Netoli Žemės Skriejančių Objektų tyrimų centro vadovas Paulas Chodas. – Tačiau šio objekto Žemės kaimynystėje nebeliko.“
„Tačiau naujasis kvazi palydovas su Žeme susisaistęs kiek ilgesniam laikui, – pridūrė mokslininkas. – Mūsų skaičiavimais, 2016 HO3 aplink Žemę skrieja jau apie 100 metų, ir skries tikriausiai dar ne vieną amžių.“
Žemė turi ir daugiau panašių palydovų. Antai 2014 metais astronomai skelbė nustatę, kad pastovia orbita aplink Žemę ir Saulę skrieja 150 metrų skersmens asteroidas 2014 OL339. Jis netoli mūsų planetos ratus suka jau maždaug 775 metus ir panašioje orbitoje turėtų išlikti daugiau nei 150 metų.
Žymiausias iš tokių objektų – 5 km skersmens asteroidas Cruithne, kasmet priartėjantis prie Žemės atstumu, maždaug 30 kartų viršijančiu atstumą tarp Žemės ir Mėnulio. Stebint iš Žemės atrodo, kad asteroidas aplink mūsų planetą skrieja keista arklio pasagos formos trajektorija.
Pirmą kartą Cruithne buvo pastebėtas 1986 metais, bet tik 1997-aisiais mokslininkai nustatė neįprastą jo orbitos trajektoriją.
Manoma, kad kvazi mėnuliai Žemę gali lydėti šimtus ar net tūkstančius metų. Tokių palydovų turi Venera ir visos didžiosios planetos.
