Ekspertų išvada: Marse gyventi įmanoma

Ateityje į Marsą skris žmonės, o ten nuskridę pasiliks bent kuriam laikui. Būtų gerai, kad jie galėtų pasilikti tiek, kiek norės, arba kiek reikės mokslinėms misijoms įvykdyti, o ne tiek, kiek leis turimos atsargos. Taigi reikia vystyti technologijas, kurios leistų Marso kolonistams išgyventi naudojant vietinius išteklius.

Anot ekspertų, Marse yra užtektinai išteklių, kad astronautai galėtų išgyventi.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Anot ekspertų, Marse yra užtektinai išteklių, kad astronautai galėtų išgyventi.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Išgraužas Marso paviršiuje galėjo palikti ir ne tekantis vanduo.<br>NASA nuotr.
Išgraužas Marso paviršiuje galėjo palikti ir ne tekantis vanduo.<br>NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Kastytis Zubovas / „Konstanta 42“

Aug 2, 2016, 11:35 AM, atnaujinta May 17, 2017, 3:05 AM

Bent jau taip teigia naujausia NASA ataskaita apie Marso kolonizavimą. Remiantis ja, Marse yra tikrai užtektinai išteklių (vandens, deguonies ir t.t.), kad astronautai galėtų išgyventi.

Reikia tik ištobulinti įvairias technologijas: robotinių statybų ir trimačio spausdinimo, nanotechnologijų ir sintetinės biologijos, autonominių robotų ir panašias.

Dvejoja dėl skysto vandens

Abiejuose Marso pusrutuliuose, tarp 30 ir 50 laipsnių platumos, šiauriniuose kalvų šlaituose matomi grioveliai, panašūs į vandens srovių paliktas išgraužas.

Pernai buvo nustatyta, kad panašias išgraužas kitose Marso vietose sukuria labai sūraus vandens tėkmės. Visgi šių griovelių kilmė greičiausiai nėra vanduo: Marso apžvalgos zondo (MRO) stebėjimai prie griovelių nerodo jokių cheminių junginių, kuriems susidaryti reikėtų vandens.

Taigi šį griovelių tipą greičiausiai paaiškina kita hipotezė: jie atsiranda, kai pavasariais garuoja negiliai po paviršiumi esantis anglies dvideginio ledas. Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters„.

Planuojamos misijos

2018-aisiais misiją į Marsą planuoja kompanija „SpaceX“. Tiksliau, planuoja misiją, kurios metu nauja „Falcon Heavy“ raketa iškels naują „Red Dragon“ kapsulę, o pastaroji nuskris iki Marso ir ten nusileis. Dabar paskelbtas pirmas įvertinimas, kiek ši misija gali kainuoti.

NASA teigimu, „SpaceX“ misijos biudžetas yra apie 300 milijonų dolerių. Toks įvertinimas pasiektas, kai NASA paskelbė, kad jos indėlis į šią misiją – tolimojo kosmoso komunikacijos ir navigacijos sistemos, dalis nusileidimo sistemos ir taip toliau – kainuos apie 32 milijonus dolerių, o pagal „SpaceX“ ir NASA sutartį, pastaroji agentūra finansuos dešimtadalį misijos kainos.

Palyginimui, „Spirit“ ir „Opportunity“ misijų bendra kaina yra apie milijardą dolerių, o „Curiosity“ – pustrečio milijardo. Tiesa, šių misijų didžiąją dalį sudaro mokslinė dalis, kurios „SpaceX“ misijoje nebus.

Naujausia NASA Marso misija, marsaeigis „Mars 2020“, kainuos apie 2,1 milijardo dolerių. Dar apie 300 milijonų kainuos misijos valdymas vienerius Marso metus (beveik dvejus Žemės metus). Tai yra gerokai daugiau nei ankstesni pusantro milijardo dolerių planai, tačiau NASA atstovai teigia, kad už papildomas lėšas misija taps saugesnė, tikslesnė ir atneš daugiau mokslinės naudos.

Pagrindinis „Mars 2020“ tikslas bus surinkti ir paruošti mėginius grąžinimui į Žemę. Jie būtų parskraidinami kažkuria misija tolimesnėje ateityje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.