Viena iš galimybių – modelio pataisymas, teigiantis, kad susidūrimas buvo toks stiprus, jog Tėja subyrėjo į šipulius, kartu išgarindama ir nemažą dalį Žemės.
Tada visa medžiaga, pasklidusi kelis šimtus kartų didesniame tūryje, nei Žemė dabar, po truputį susirinko į du kūnus – Žemę, į kurią nukrito didžioji dalis liekanų, ir Mėnulį.
Kadangi abu kūnai formavosi praktiškai iš tos pačios medžiagos, tai paaiškina ir vienodas elementų gausas Žemės ir Mėnulio uolienose.
Dabar šis modelis gavo rimtą pastiprinimą, kai ištyrus „Apollo“ misijų astronautų parvežtus Mėnulio uolienų mėginius, juose aptikta šiek tiek daugiau sunkaus kalio izotopo kalis-41, negu Žemėje. Būtent taip ir prognozuoja šis modelis.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
