Mėnulio atsiradimo teorija klaidinga: atskleista kraupi Žemės praeitis

2016 m. rugsėjo 21 d. 12:43
Kastytis Zubovas / „Konstanta 42“
Manoma, kad Mėnulis susiformavo, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio kūnas Tėja. Pagal standartinį šio modelio variantą, didžiąją Mėnulio masės dalį turėtų sudaryti Tėjos liekanos, taigi Žemės ir Mėnulio uolienų cheminė sudėtis turėtų nežymiai, bet pastebimai skirtis. Visgi stebėjimai rodo, kad jos praktiškai nė kiek nesiskiria. Kaip šitai paaiškinti?
Daugiau nuotraukų (1)
Viena iš galimybių – modelio pataisymas, teigiantis, kad susidūrimas buvo toks stiprus, jog Tėja subyrėjo į šipulius, kartu išgarindama ir nemažą dalį Žemės.
Tada visa medžiaga, pasklidusi kelis šimtus kartų didesniame tūryje, nei Žemė dabar, po truputį susirinko į du kūnus – Žemę, į kurią nukrito didžioji dalis liekanų, ir Mėnulį.
Kadangi abu kūnai formavosi praktiškai iš tos pačios medžiagos, tai paaiškina ir vienodas elementų gausas Žemės ir Mėnulio uolienose.
Dabar šis modelis gavo rimtą pastiprinimą, kai ištyrus „Apollo“ misijų astronautų parvežtus Mėnulio uolienų mėginius, juose aptikta šiek tiek daugiau sunkaus kalio izotopo kalis-41, negu Žemėje. Būtent taip ir prognozuoja šis modelis.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
MėnulisŽemėSaulės sistema
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.