Manoma, kad einančio žmogaus greičiu link kometos artėjęs zondas sugadintas nepataisomai. Nieko kito ir nebuvo tikimasi.
Likus kelioms valandoms iki planuoto susidūrimo „Rosetta“ persiuntė daugybę aukštos raiškos nuotraukų, matavimų ir kitos informacijos apie tirtą ledo ir purvo kamuolį. Mokslininkai mano, kad per dvejus metus apie kometą 67P surinktų duomenų jiems pakaks dešimtims metų darbo.
Signalo dingimas kontrolės centre buvo pasitiktas kukliais šūktelėjimais ir plojimais – nieko nuostabaus. Įvykis lyg ir planuotas, tačiau ne toks jau ir džiugus – dalis čia dirbusių mokslininkų šiam projektui paskyrė 30 metų savo gyvenimo.
Sprendimas nutraukti misiją ir kietai nutupdyti „Rosetta“ ant kometos buvo priimtas todėl, kad šiai tolstant nuo Saulės palydovui pradėjo stigti šviesos, kad pasigamintų reikiamą kiekį elektros energijos. Užuot palydovą įšaldę, mokslininkai nusprendė išspausti iš jo viską, ką galima, ir gauti dar šiek tiek duomenų atliekant matavimus kritimo metu.
Europos kosminės agentūros projekto mokslininkas Mattas Tayloras sakė, kad galima buvo įšaldyti zondą ir mėginti jį prikelti, kai kometa vėl grįš arčiau Saulės, tačiau pernelyg didelė tikimybė, kad nieko iš to nepavyktų.
„Čia kaip su tomis 6-ojo dešimtmečio roko grupėmis – niekam nereikia apgailėtino jų sugrįžimo. Kur kas geriau, kai jos griausmingai baigia savo karjerą tikra rokenrolo dvasia!“ – itin vaizdžiai milijardus kainavusio ir dešimt metų link kometos skridusio zondo sunaikinimą motyvavo mokslininkas.
