„Schiaparelli“ Marso paviršių turėjo pasiekti 17.48 val. Lietuvos laiku, o pirmojo patvirtinimo apie tai radijo ryšiu laukta 18.13 val. Lietuvos laiku.
Deja, zondo telemetriniai duomenys lauktu metu Žemės nepasiekė. ESA atstovai teigia, kad tai nereiškia, jog aparatas sudužo ar kad nusileidimas buvo nesėkmingas, mat šis signalas yra labai silpnas ir orbitinis zondas „Mars Express“ jo galėjo tiesiog nepagauti.
Deja, ir vėliau ESA pasiekę duomenys tikslios informacijos apie zondo būklę nepateikė. „Duomenys, gauti per „Mars Express“, yra neįtikinantys – lieka neaišku, kokia yra “Schiaparelli“ zondo būklė. Sekanti galimybė tai sužinoti – per NASA erdvėlaivį MRO. Duomenys turėtų atkeliauti per maždaug valandą“, – rašoma ESA pranešime.
Visgi ir po valandos ESA atstovai gerų žinių neturėjo. Agentūra nurodė, kad jos darbuotojai duomenis analizuos pernakt, o daugiau informacijos žadama pateikti ketvirtadienį ryte vyksiančioje spaudos konferencijoje.
Šis aparatas Marso link skriejo kartu su kitu zondu, „Trace Gas Orbiter“ (TGO). Pastarasis liko planetos orbitoje ir tirs planetos atmosferą bei paviršių, o „Schiaparelli“ teko sudėtingesnis išbandymas: saugiai nutūpti ant Marso paviršiaus.
Trečiadienio vakarą TGO sėkmingai susisiekė su ESA valdymo centru ir atsiuntė pirmuosius duomenis.
Europos ir Rusijos kosmoso agentūrų misijos „ExoMars 2016“ užduotis – ieškoti įrodymų, kad Marse kažkada galėjo egzistuoti gyvybė. TGO planetos paviršiuje ieškos ledo sluoksnių ir metano pėdsakų jo atmosferoje, o „Schiaparelli“ fiksuos meteorologinius rodmenis.
Tiesa, pastarojo zondo neįkraunama baterija veiks ne ilgiau nei 8 dienas, o vėliau aparatas tiesiog išsijungs. Pagrindinė jo paskirtis – patikrinti nusileidimo sistemą, kurią numatoma panaudoti Europos marsaeigio nusileidimui kaimyninėje planetoje. Šios misijos startas numatomas 2020 metais.
Lemtingos minutės
„Dabar, kai lieka vis mažiau laiko iki to momento – tų 6 minučių, kai skrosime atmosferą – prireiks kur kas daugiau nervų. Bet mes tai padarysime, nes tai išmokys mus svarbių pamokų apie tai, kaip reikia dirbti kosmose“, – prieš zondo nusileidimą sakė ESA vyresnysis mokslo konsultantas Markas McCaughreanas.
600 kg sveriančio „Schiaparelli“ zondo skersmuo su apsauginiu skydu siekia 2,4 metro, aukštis – 1,8 metro.
Krisdamas Marso paviršiaus link jis turėjo ištverti svilinantį 1700 laipsnių pagal Celsijų karštį. Pasiekus 10,9 km aukštį zondo greitis turėjo sulėtėti iki maždaug 1650 km per valandą ir turėjo išsiskleisti 12 metrų skersmens parašiutas.
Dar po 40 sekundžių zondas būtų nusimetęs priekinį apsauginį skydą, o kritimui sulėtėjus iki maždaug 250 km per valandą – ir viršutinę skydo dalį, sujungtą su parašiutu, bei įsijungtų varikliai. Jie ir buvo atsakingi už sklandų „Schiaparelli“ nusileidimą. Iki planetos paviršiaus likus maždaug 2 metrams zondas turėjo trumpai pakyboti ore, tuomet išsijungtų jo varikliai, o aparatas žnektelėtų ant grindinio. Šiam smūgiui sugerti jo dugne įrengtos apsaugos, panašios į tas, kurios montuojamos automobiliuose. „Schiaparelli“ turi nedidelę vaizdo kamerą, tačiau ji užfiksavo tik keliolika nespalvotų nuotraukų nusileidimo metu – pasiekus paviršių šios kameros naudoti neplanuojama.
„ExoMars 2016“ startavo šių metų kovo viduryje iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane. Daugiau nei 480 mln. km zondai įveikė per septynis mėnesius.
ESA ir Rusija šešiaratį robotą į Marsą planuoja nusiųsti 2021 metais. Šis saulės elementais maitinamas aparatas keliose vietose gręš Marso paviršių ir analizuos grunto mėginius, ieškodamas mikrobiologinių organizmų.
Parengta pagal BBC ir Space.com inf.
