Mėnulis pirmadienį 13.52 val. Grinvičo (15.52 val. Lietuvos) laiku atsidūrė vos per 356 506 kilometrus nuo Žemės – paskutinį kartą taip arti jis buvo 1948-aisiais.
Tiesa, arčiau nei įprasta palydovas bus ir artimiausiomis dienomis, taigi įspūdinga pilnatimi galima pasigrožėti ir ateinančiais vakarais.
Pradėti stebėti mėnulio pilnatį siūloma tuomet, kuomet jis teka, kadangi palei horizontą esantys vaizdai žmogui visada atrodo didesni.
Supermėnulio reiškinys yra gana dažnas – jį galima stebėti vidutiniškai kas 14 mėnesių. Dar vienas eilinis supermėnulis įvyks prieš pat Kalėdas, gruodžio 14 d.
Tačiau kitas toks priartėjimas, panašus kaip šįvakar, įvyks tik 2034 metais lapkričio 25 d., kai Mėnulis bus dar 65 km arčiau Žemės nei šį kartą. O 2052 gruodžio 6 d. pasirodysiantis supermėnulis bus arčiau Žemės 86 km nei šį kartą.
Supermėnuliu vadinamas reiškinys, kai pilnatis sutampa su Mėnulio priartėjimu prie Žemės.