„Sojuz“ leidžiasi su didelėmis perkrovomis, be to, nusileidžia paprastai Centrinėje Azijoje, kur atstumas iki modernių gydymo įstaigų gali būti labai didelis. Taigi NASA atstovai ima galvoti, kaip sukurti kosminį greitosios pagalbos automobilio analogą.
Viena idėja – panaudoti JAV oro pajėgų kosminį lėktuvą X-37B ar jo analogą. Yra žinoma, kad jis gali labai ilgai skristi orbitoje, tačiau neaišku, ką jis daro savo misijų metu.
Siūlomas X-37B variantas būtų šiek tiek kitoks, nei dabartinis; pavyzdžiui, jame būtų piloto kabina. Toks lėktuvas galėtų būti priparkuotas TKS ir naudojamas tik esant ekstremaliai situacijai.
Kol kas tai – tik idėjos, bet laikui bėgant ir orbitinei infrastruktūrai gausėjant, greitosios pagalbos lėktuvų tikrai prireiks.
Palydovų spiečiai
Kitos orbitinės naujienos – NASA planuoja paleisti visą spiečių mažyčių palydovų, skirtų orų stebėjimams. Mažieji palydovai yra keleto artimiausiu metu prasidėsiančių misijų dalis.
Pavyzdžiui, gruodį aštuonių palydovų grupė išskris stebėti atmosferos tose platumose, kur dažniausiai formuojasi uraganai, ir taip gerinti audrų prognozavimą. Dar šį mėnesį turėtų pakilti pirmasis RAVAN projekto palydovas; šio projekto tikslas – stebėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų judėjimą atmosferoje.
Ateityje tokiais palydovais turėtų būti apgaubtas visas Žemės rutulys.
Dar viena 12 palydovų misija turėtų stebėti tropines audras bei oro užterštumą. Šių misijų palydovų dydžiai gana panašūs – kelios dešimtys centimetrų, o masės – nuo kelių iki keliasdešimt kilogramų. Naudojant tokius palydovus, misijos tampa gerokai pigesnės, nei gaminant didelius orbitinius zondus.
Šiukšles – į Marsą
Tokios ir panašios misijos, ir apskritai kosmoso tyrimai, turi ir neigiamą pasekmę – kosmines šiukšles.
NASA duomenimis, pavojingų pavienių objektų yra apie pusę milijono. Po truputį vis svarstoma, ką su tomis šiukšlėmis daryti, bet kol kas rimto progreso šioje srityje nėra, nes tai paprasčiausiai ekonomiškai nenaudinga.
Dabar iškeltas pasiūlymas, iš kurio naudos gali būti: seni palydovai gali būti panaudoti kaip detalės Marso kolonijai statyti.
Palydovai – tinkamų šiuo metu yra apie šimtą – galėtų būti nutempti į Marso orbitą, o tada panaudoti dalims arba joje, arba Marso paviršiuje. Daugelis palydovų turi daugybę standartinių detalių, kurias būtų galima panaudoti iš naujo.
Idėjos autoriaus teigimu, pirminiams bandymams reikėtų apie 100 milijonų dolerių; padedant privačiam kapitalui, šią sumą turėtų pavykti surinkti per porą metų.
