Taigi ir esminis klausimas – kiek tikrai panašių į Žemę planetų yra galaktikoje – lieka neatsakytas. Norint sužinoti atsakymą, reikėtų padaryti į Žemę panašios egzoplanetos nuotrauką; tiesioginis planetos atvaizdas leistų nustatyti jos atmosferos sandarą ir daug tiksliau palyginti ją su mūsiške.
Kol kas tiesiogiai nufotografuotos tik planetos-milžinės, esančios toli nuo savo žvaigždžių, taigi, siekdama užpildyti šią spragą, grupė astronomų pradėjo projektą „Mėlyna“ („Project Blue“), kurio tikslas – sukurti kosminį teleskopą, kuris pajėgtų padaryti planetos prie Kentauro Alfos (arba Proksimos) nuotrauką. Projektas šiuo metu bando surinkti finansavimą „Kickstarter“ platformoje, taigi prisidėti prie jo galite ir jūs.
Kita egzoplanetinė naujiena susijusi su toli nuo žvaigždžių esančiomis planetomis. Vienas iš būdų jas aptikti yra mikrolęšiavimas – planetos sukeliamas tolimos žvaigždės šviesos paryškėjimas, kai planeta pralekia tarp tos žvaigždės ir mūsų.
Šiuo metodu aptikta apie pusšimtį planetų. Toks skaičius jau pakankamas, kad būtų galima daryti statistinę jų analizę.
Ji parodė, kad tikėtiniausia planetos masė maždaug atitinka Neptūno masę, arba apie 17 Žemės masių. Tiesa, ši analizė galioja tik planetoms, esančioms už savo žvaigždžių sniego linijų – ribų, už kurių protoplanetiniuose diskuose ledas neišgaruoja. Už sniego linijos gali formuotis ledo milžinės, tokios kaip tas pats Neptūnas arba Uranas.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
