Štai Gale krateryje, kuriame važinėja marsaeigis „Curiosity“, gyvybė galėjo egzistuoti net šimtus milijonų metų.
„Curiosity“ išanalizavo uolienas, kurios šiuo metu yra nevienodame aukštyje virš vidutinio Marso paviršiaus, iš viso aprėpdamas 200 metrų intervalą, kuris atitinka šimtų milijonų metų skirtumą tarp uolienų atsiradimo laiko.
Paaiškėjo, kad visą tą laiką Gale krateryje buvo vandens ar bent jau drėgmės.
Įvairių mineralų gausos skirtumai rodo, kad iš pradžių vanduo krateryje buvo gana gėlas, vėliau tapo kiek rūgštesnis, dar vėliau – sūresnis, bet visos sąlygos gyvybei iš principo tiko. Be to, visuose sluoksniuose aptikta organinių medžiagų.
Jos visai nebūtinai yra gyvybės pėdsakai, tačiau galėjo būti naudingos senovinei gyvybei, taip pat bus naudingos ateities kolonistams.
