Metų atradimas: mokslininkai aptiko septynias į Žemę panašias planetas

Šios savaitės pradžioje NASA pradėjo erzinti visus, besidominčiu pasauliu už Žemės ribų, – pranešė, kad trečiadienį praneš kažką svarbaus, kas susiję su tolimuoju kosmosu, bet neprasitarė nė žodžiu daugiau. Entuziastai, matydami skelbiamos konferencijos dalyvių sąrašą, ėmė spėlioti, kad čia bus kažkas apie egzoplanetas – planetas, besisukančias apie svetimas saules.

Astronomai už 39 šviesmečių surado žvaigždę, aplink kurią sukasi septynios planetos, iš kurios net trys yra gyvybei tinkamoje zonoje.<br>NASA iliustr.
Astronomai už 39 šviesmečių surado žvaigždę, aplink kurią sukasi septynios planetos, iš kurios net trys yra gyvybei tinkamoje zonoje.<br>NASA iliustr.
Mokslininkai aptiko septynias apytiksliai Žemės dydžio planetas<br>AFP/ „Scanpix“ nuotr.
Mokslininkai aptiko septynias apytiksliai Žemės dydžio planetas<br>AFP/ „Scanpix“ nuotr.
Konferencijos akimirka. S. Seager – antra iš kairės, M.Gillonas – trečias iš dešinės.<br>NASA iliustr.
Konferencijos akimirka. S. Seager – antra iš kairės, M.Gillonas – trečias iš dešinės.<br>NASA iliustr.
TRAPPIST-1 sistema.<br>NASA iliustr.
TRAPPIST-1 sistema.<br>NASA iliustr.
Orbitinis teleskopas „Splitzer“.<br>NASA iliustr.
Orbitinis teleskopas „Splitzer“.<br>NASA iliustr.
Palyginimas: jei mūsų Saulė būtų tokio dydžio kaip krepšinio kamuolys, tai TRAPPIST-1 – kaip golfo kamuoliukas.<br>NASA iliustr.
Palyginimas: jei mūsų Saulė būtų tokio dydžio kaip krepšinio kamuolys, tai TRAPPIST-1 – kaip golfo kamuoliukas.<br>NASA iliustr.
Tokį vaizdą galbūt galima būtų pamatyti vienoje iš TRAPPIST-1 planetų.<br>NASA iliustr.
Tokį vaizdą galbūt galima būtų pamatyti vienoje iš TRAPPIST-1 planetų.<br>NASA iliustr.
Daugiau nuotraukų (7)

Adomas Rutkauskas

Feb 22, 2017, 7:32 PM, atnaujinta Apr 9, 2017, 1:31 PM

Ir jie atspėjo – tik naujienos buvo nuo septynių iki trijų kartų geresnės: astronomai už 39 šviesmečių surado žvaigždę, aplink kurią sukasi septynios planetos, iš kurių net trys yra gyvybei tinkamoje zonoje, o šešios, tikėtina, turi tokį patį kietą ir uolėtą paviršių kaip Žemė. Tad, trumpai tariant, šansai planetai, kuri turėtų gyvybei tinkamas sąlygas ar net ir pačią gyvybę, – nemaži.

Žvaigždė darbiniu pavadinimu „TRAPPIST-1“ – 12 kartų už saulę mažesnė raudonoji nykštukė, kurią astronomai aptiko dar praėjusią vasarą – ir ne vien žvaigždę, bet iškart ir tris aplink ją besisukančias planetas. Vėliau, naudojantis orbitiniu „NASA Splitzer“ teleskopu, buvo atrastos ir likusios penkios. „Kai padaromi tokie atradimai, paprastai visi kiti teleskopai irgi nukrypsta į tą pačią pusę“, – pranešimo metu juokavo Masačusetso technologijų instituto profesorė Sara Seager.

Į klausimą, ar naujosioms planetoms jau parinkti kokie nors populiarūs vardai, Belgijos Lježo universiteto astronomas Michaelis Gillonas atsakė, kad jis siūlė pavadinti belgiško alaus rūšimis, bet, ko gero, tokie pavadinimai oficialiai nebus patvirtinti, todėl artimiausiu metu planetos bus vadinamos Trappist-1b, Trappist-1c, Trappist-1d, Trappist-1e, Trappist-1f, Trappist-1g ir Trappist-1h.

Gyvybei tinkamoje zonoje yra planetos e, f ir g, savo dydžiu į Žemę panašiausioji – f.

Atstumas iki TRAPPIST-1 – 39 šviesmečiai, o tai yra beveik 10 kartų toliau nei iki mums artimiausios žvaigždės Kentauro Alfos. Deja, tai reiškia, kad iki TRAPPIST-1 mums esant gyviems turbūt tikrai niekas nenuskris – nei pilotuojamas, nei ir nepilotuojamas erdvėlaivis.

Vis dėlto tyrimai truks toliau, o su laiku tobulės tiek nuotolinio stebėjimo įranga (kitais metais turėtų pradėti veikti ir naujas orbitinis „James Web“ teleskopas), tiek erdvėlaiviai: čia galima prisiminti ir ambicingą projektą „Breakthrough Starshot“, kurį kuruoja garsus astrofizikas Stephenas Hawkingas, ir kuriuo tikimasi per dvidešimtį metų sukurti nedidelį nepilotuojamą nanoerdvėlaivį, kuris dar per 20 metų galėtų nuskrieti į Kentauro Alfą ir daugmaž 2045-aisiais parsiųsti vaizdus iš ten. Tokiu erdvėlaiviu kelionė iki „TRAPPIST-1“ truktų 200 metų.

Vis dėlto, nors ir nuvykti į šias planetas artimiausiu metu neturime galimybių, toliau jas stebėti ir tyrinėti nuotoliniu būdu įmanoma.

O tai, ką apie šį atradimą mano įvairūs, tarp jų ir Lietuvos, mokslininkai, žinoma, artimiausiu metu rašysime ir daugiau.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.