Šie meteoritai, vadinami angritais, labai gerai išsaugo informaciją apie magnetinį lauką, kokiame susiformavo. Išanalizavus keturis angritus, nukritusius Brazilijoje, Argentinoje, Antarktidoje ir Sacharos dykumoje, buvo labai tiksliai nustatytas jų amžius – 4563,5 milijono metų. Tai yra vos 4 mln. metų mažiau, nei Saulės amžius.
Be to, juose neaptikta įmagnetėjimo požymių, o tai reiškia, kad jiems formuojantis aplinkinis magnetinis laukas buvo nykstamai silpnas.
Protoplanetiniuose diskuose magnetinis laukas yra daug stipresnis, taigi angritų formavimosi metu disko jau nebebuvo. Tai reiškia, kad bent jau didžiosios planetos turėjo būti jau susiformavusios, mat vėliau nebebūtų likę medžiagos jų atmosferoms suformuoti. Tyrimo rezultatai publikuojami „Science“.
Kita su didžiosiomis planetomis susijusi įdomybė – jų gelmėse gali egzistuoti stabilūs helio ir kitų elementų junginiai.
Helis yra labiausiai inertiškas cheminis elementas, t. y., jis praktiškai su niekuo nereaguoja. Yra žinomi keli junginiai, kuriuos helis gali sudaryti, tačiau jie visi yra nestabilūs.
Dabar skaitmeniniais modeliais apskaičiuota, kad labai aukšto slėgio sąlygomis gali susiformuoti stabilus dinatrio helidas ir dinatrio heloksidas. Pirmąjį junginį pavyko ir pagaminti laboratorijoje.
Slėgiai, reikalingi šiems junginiams susiformuoti, daugiau nei 100 tūkstančių kartų viršija atmosferos slėgį Žemės paviršiuje, bet gali būti aptinkami planetų-milžinių gelmėse. Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Chemistry“.
