Tarptautinis detektyvas: kaip Visatoje žudomos galaktikos

Tarptautinės mokslininkų komandos publikuotame naujame tyrime nagrinėjama, kodėl aršiai nuplėšiamos 11 000 santykinai netolimų galaktikų dujos, iš kurių gali susidaryti naujos žvaigždės.

Tarptautinės mokslininkų komandos publikuotame naujame tyrime nagrinėjama, kodėl aršiai nuplėšiamos santykinai netolimų galaktikų dujos.<br>NASA nuotr.
Tarptautinės mokslininkų komandos publikuotame naujame tyrime nagrinėjama, kodėl aršiai nuplėšiamos santykinai netolimų galaktikų dujos.<br>NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 4, 2017, 4:01 PM, atnaujinta Apr 8, 2017, 3:01 PM

Pasak jų, tai susiję su dideliais tamsiosios materijos halais, kaip manoma, supančiais galaktikas. Per šiuos halus skriejančių galaktikų dujas nuplėšia kinematinis slėgis (angl. ram-pressure stripping).

Recenzuojamame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ publikuotas tyrimas, vykdytas Tarptautiniame radioastronominių tyrimų centre (angl. International Centre for Radio Astronomy Research – ICRAR) Australijoje. Jis parodė, kad šis reiškinys labiau paplitęs, nei manyta anksčiau ir išsklaido dujas iš galaktikų, taip paankstindamas jų mirtį – nelieka medžiagos susidaryti naujoms žvaigždėms. Tyrimui vadovavo kanidatas į daktaro laipsnį Toby Brown ir jis teigia: „Per savo gyvavimą, galaktikos gali turėti skirtingo dydžio [tamsiosios materijos] halus, nuo masės, tipiškos mūsų pačių Paukščių Takui iki tūkstančius kartų masyvesnių.“

Pasak mokslininko, skriejant per šiuos didesnius halus, karšta tarpgalaktinė plazma kinematiniu slėgiu pašalina jų dujas. „Galite galvoti apie tai kaip apie gigantišką kosminę šluotą, fiziškai pašalinančią dujas iš galaktikų“ – siūlo mokslininkas.

T. Brownas pažymėjo, kad pašalinus dujas iš galaktikų, jos nebegali formuoti naujų žvaigždžių: „Tai diktuoja galaktikos gyvenimą, nes esančios žvaigždės atvės ir pasens. Pašalinus medžiagą žvaigždžių formavimuisi, galaktika iš esmės nužudoma ir tampa mirusiu objektu.“ T.Brownas palygino spartų kinematinio slėgio sukeliamą dujų iššlavimą su kitais dujų netekimo procesais, dėl kurių galaktikose netenka dujų ir miršta. Lėtesnis procesas vadinamas „uždusinimu“ (angl. strangulation).

„Uždusinimas“ atsiranda, kai dujos sunaudojamos sparčiau, nei papildomos jų atsargos, tad galaktika miršta iš bado. Tai – lėtas procesas. Tuo tarpu kinematinis dujų nuplėšimas smogia galaktikai ir dujas pašalina labai sparčiai — per dešimtis milijonų metų, kas astronominiu masteliu yra labai greitai“ – aiškina mokslininkas.

ICRAR tyrėja Barbara Catinella yra tyrimo bendraautorė. Ji sako, kad apie kinematinio slėgio sukeliamą dujų nuplėšimą dideliuose galaktikų spiečiuose – kuriuos, kaip manoma, supa masyviausi tamsiosios materijos halai – astronomai žinojo ir anksčiau. Brownas paaiškina: „Šis darbas parodo, kad tas pats procesas veikia ir daug mažesnėse, vos kelių galaktikų grupėse, kur tamsiosios materijos daug mažiau. Dauguma visatos galaktikų gyvena tokiose 2 – 100 galaktikų grupėse. Atradome, kad šis dujų pašalinimas kinematiniu slėgiu gali būti pagrindinis aplinkos poveikio galaktikoms būdas, pašalinantis dujas ir sustabdantis naujų žvaigždžių formavimąsi.“ Astronomai 11 000 galaktikų stebėjo inovatyvia technika, apjungiančia didžiausią galaktikų stebėjimą optinių bangų diapazone — „Sloan Digital Sky Survey“ — su didžiausiu atominių dujų stebėjimu radijo bangų diapazone – „Arecibo Legacy Fast ALFA“ tyrimu.

Pagal Earthsky.org informaciją parengė Vytautas Povilaitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.