NASA duomenimis, arčiausiai Žemės asteroidas 2014 JO25 atsidurs balandžio 19 dieną. Tuo metu kosminį luitą nuo mūsų planetos skirs apie 1,7 mln. kilometrų – tai yra maždaug 4,6 karto didesnis atstumas nei skiria Žemę ir Mėnulį.
Tai yra didžiausias asteroidas, priartėjęs taip arti Žemės, nuo 2004-ųjų rugsėjo. Anuomet maždaug 1,5 mln. km atstumu prašvilpė asteroidas 4179 Toutatis, kuris buvo atrastas 1934 metais, o jo skersmuo siekia nuo 2,4 iki 4,6 km.
2014 JO25 veikiausiai yra kiek kuklesnis, o jo skersmuo siekia maždaug 1,4 km. Jį 2014-ųjų gegužę pastebėjo Lemono kalno apžvalgos observatorijos (Arizona, JAV) astronomai.
Nepaisant to, šis asteroidas yra priskirtas prie potencialiai pavojingų asteroidų. NASA aiškina, kad šis kriterijus nustatomas atsižvelgiant į asteroido dydį ir potencialą priartėti netoli Žemės. Jei asteroido skersmuo yra mažesnis nei 150 metrų, jis nelaikomas pavojingu.
Nors 4,6 Žemės-Mėnulio atstumo atrodo daug, Saulės sistemos masteliais tai – visiškas niekis.
Specialistų vertinimu, 40 ar 50 metrų skersmens meteoritas galėtų nušluoti miestą, o kilometro skersmens uolienos gabalas griuvėsiais paverstų visą žemyną.
Šiuo metu netoli Žemės skrieja apie 10 mln. 20 metrų skersmens ir mažesnių objektų bei apie 300 tūkst. didesnių nei 40 metrų skersmens kūnų, apie kuriuos kol kas nieko nežinoma. Oficialiais NASA duomenimis, šiuo metu identifikuota per 15 tūkst. netoli Žemės skriejančių objektų, iš kurių daugiau nei 1,7 tūkst. įvardijami kaip potencialiai pavojingi.
Kol kas nėra duomenų, kad koks nors stambus kosminis kūnas tikrai atsitrenks į Žemę per artimiausią šimtmetį.
Beje, pavojų Žemei kelia ir smulkesni kosminiai objektai. Antai 2013-aisiais Čeliabinske nukritus meteoritui nuo sprogimo daug kur Čeliabinske sudužo pastatų stiklai, kurie sužalojo per tūkstantį gyventojų. Ir visa tai – gana nedidelio, apie 20 metrų skersmens, asteroido darbas.
Kitas specialistų minimas pavyzdys – 1908-ųjų Tunguskos įvykis, kuomet, kaip manoma, 50 m skersmens akmeninis meteoroidas sprogo atmosferoje ir išguldė taigos medžius 2000 kvadratinių kilometrų plote. Sprogimas buvo girdimas net už tūkstančio kilometrų, o jo seisminė ir smūginė bangos užregistruotos net Vakarų Europoje.
