NASA skelbia: Saulės sistemoje atrastos sąlygos gyvybei

Enceladas – mažas, bet aktyvus Saturno palydovas.<br>NASA nuotr.
Enceladas – mažas, bet aktyvus Saturno palydovas.<br>NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 13, 2017, 9:28 PM, atnaujinta Apr 21, 2017, 12:48 PM

Ar mes esame vienintelė gyvybės forma kosmose? Šis klausimas neramina visus, ir turbūt neramins net ir tada, kai jau net ir atrasime kokią nors gyvybės formą už Žemės ribų. Nes jos vis tiek bus negana.

Ledu padengtas Saturno palydovas Enceladas, ko gero, realiausia vieta Saulės sistemoje, kur gali egzistuoti nežemiška gyvybė – ar bent taip mano NASA, šį ketvirtadienį pranešusi, kad šio 504 km skersmens Saturno mėnulio tyrimai parodė, jog požeminiame palydovo vandenyne yra šiltųjų versmių. Žemėje tokios vietos žinomos kaip gyvybės šaltiniai.

„Mes esame gana užtikrinti, kad vidinis Encelado vandenynas yra tinkamas gyvybei ir mes turime ten grįžti bei išsamiau tai ištirti“, – sakė „Cassini“ misijos mokslininkas Hunteris Waite‘as.

Specialistai pabrėžia, kad šis atradimas negarantuoja, jog Saturno palydove egzisutoja mikroorganizmai. Vis dėlto zondo „Cassini“ ir orbitionio teleskopo „Hubble“ duomenys rodo, kad ateityje verta būtų grįžti prie Encelado bei atlikti išsamesnius tyrimus.

Apie skysto vandens buvimą Encelade galima spręsti iš vandens geizerių, užfiksuotų dar 2006 metų kovo 9 d. zondo „Cassini“ nuotraukoje. Iš trykštančių ledo geizerių išsiveržę vandens garai sudaro itin retą atmosferą.

Misija, kurios metu ir buvo įvykdyti šie atradimai, artėja prie pabaigos: 12 metų apie Saturną sukęsis „Cassini“ zondas baigia išnaudoti visas savo energijos atsargas ir, tikėtina, rugsėjį sudegs Saturno atmosferoje – specialiai siekiama išvengti susidūrimo su Enceladu, kad jis nebūtų užterštas žemiškosiomis bakterijomis.

„Cassini“ įdiegtos sistemos iš tiesų nebuvo kurtos siekiant atrasti naują gyvybę, todėl kitą misiją siūloma surengti 2026-aisiais.

NASA yra patvirtinusi, kad jau yra uždegusi žalią šviesą ir palydovinei misijai į Jupiterio mėnulį Europą.

„Manau, tai ir yra trys didžiausios tikimybės gyvybei Saulės sistemoje už Žemės ribų: Marsas, kuriame gyvybei tinkamos sąlygos buvo jau prieš 3,8 milijardus metų, tada Europa su požeminiu vandenynu ir dabar – Enceladas“, – teigė vienas iš „Cassini“ misijos vykdytojų daktaras Andrew Coates.

Tyrimas, skelbiantis apie naujausius daktaro H.Waite'o atradimus, šiandien paskelbtas ir žurnale „Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali laida: antrosios karo Ukrainoje metinės