Žvaigždės amžius yra apie 14 milijonų metų – tokio amžiaus žvaigždės dažniausiai dar turi protoplanetinius diskus, kuriuose planetos auga, rydamos aplinkines dujas. Bet HIP 65426 turi tik vieną, 6–12 kartų už Jupiterį masyvesnę, planetą, nutolusią trigubai toliau, nei Neptūnas nuo Saulės.
Anksčiau nebuvo aptikta planetų, kurios būtų taip toli nuo tokios jaunos žvaigždės; pagal dabartinį mūsų supratimą, būtų tikėtina, kad HIP 65426 turėtų vieną ar kelias gerokai masyvesnes planetas gerokai arčiau savęs.
Pati žvaigždė irgi yra gana neįprasta – ji aplink savo ašį sukasi 150 kartų greičiau, nei Saulė.
Vienas galimas tokios netikėtos konfigūracijos paaiškinimas – sistemoje buvo bent dvi planetos, ir jų tarpusavio gravitacinė sąveika vieną planetą nusviedė toli nuo žvaigždės, o kitą išvis išmetė iš sistemos. Bet šios, kaip ir kitų, hipotezių patvirtinimui ar paneigimui reikės daugiau stebėjimų ir analizės.
Taip pat ši planeta gali būti naudinga planetų atmosferų tyrimams, nes tokiu atstumu nuo žvaigždės jos atmosferai nesvarbi žvaigždės spinduliuotės įtaka. Tyrimo rezultatai „arXiv“.
Pirmosios egzoplanetos buvo aptiktos ne prie į Saulę panašių žvaigždžių, o prie mirusių jų liekanų – neutroninių žvaigždžių. Tačiau žvaigždei baigiant gyvenimą ir sprogstant supernova, planetos turėtų būti sunaikintos. Iš kur tuomet pulsarai turi planetų?
Ilgą laiką manoma, kad planetos prie pulsarų gali susiformuoti iš naujo. Dabar pateikti pirmieji netiesioginiai įrodymai, galimai patvirtinantys šią idėją. Prie santykinai netoli esančio pulsaro Geminga aptikta smūginė banga, susidaranti, kai žvaigždė lekia pro tarpžvaigždines dujas.
Smūginės bangos šluojama medžiaga po truputį telkiasi aplink pulsarą – šiuo metu aplink jį susikaupę kelis kartus daugiau dulkių, nei Žemės masė. Iš šios medžiagos laikui bėgant gali susiformuoti naujos planetos, bet tai dar reikės įrodyti tolesniais stebėjimais.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
