Asteroidas praskrido 7 milijonų kilometrų atstumu nuo Žemės, bet kai kur tai nurodoma kaip gana artimas atstumas. Natūralus klausimas – koks turėtų būti atstumas, kad jis jau nebebūtų saugus?
Šiuo ir dar keliais klausimais lrytas.lt kreipėsi į astrofiziką dr. Kastytį Zubovą.
Kiek arti Žemės turėtų praskristi meteoritas, kad jis taptų pavojingu?
Toks atstumas būtų mažiau nei keliasdešimt tūkstančių kilometrų – tada toks asteroidas jau galėtų kelti pavojų kai kuriems iš mūsų dirbtinių palydovų, kurie skrieja savo orbitomis už 30 000 kilometrų nuo Žemės paviršiaus.
Toliau praskrendantys asteroidai grėsmės nekelia – jų trajektorijos žinomos pakankamai iš anksto, ir palydovus galima patraukti iš šių dangaus kūnų kelio.
Ar per žmonijos istoriją yra buvę precendentų, kai asteroidas sukėlė grėsmę? Ar kada yra tekę traukti palydovus iš jų orbitų?
Taip, žinoma. Dar visai neseniai meteoras praskriejo ir sprogo virš Čeliabinsko miesto Rusijoje. Bet kad būtų koreguojamos palydovų trajektorijos – bent jau aš tokių atvejų nežinau.
Kuo mokslui svarbūs asterodai?
Svarbiausias dalykas yra tai, kad jie yra tarsi detalės, iš kokių susikūrė planetos. Daugelis asteroidų yra nedaug pasikeitę nuo Saulės sistemos apyaušrio. Iš labai panašių objektų ir formavosi uolinės planetos – tokios, kaip Žemė.
Tad tyrinėdami asteroidus, galime susidaryti neblogą vaizdą apie tai, kokie buvo elementai, iš kurių formavosi Žemė. O lygindami, kaip didesni asteroidai ir planetos atrodo dabar, galime įvertinti kaip evoliucionavo visi didesnieji kūnai.
Ar asteroido Florence stebėjimas mums gali atnešti kokios naudingos informacijos, ar tai – daugiau pramoga, kuri net nėra matoma plika akimi?
Taip, plika akimi Florence nėra matomas, bet net ir nedideliais teleskopais jį galima stebėti.
O naudingos informacijos galima gauti iš bet kurio asteroido – ir kuo arčiau jis praskrenda, tuo detaliau jį galima tyrinėti.
Kaip ir dauguma arti praskrendančių asteroidų, Florence bus stebimas radioteleskopais, kurie turėtų nustatyti jo formą, paviršiaus stuktūras – o tai, kaip minėjau, leis pagerinti mūsų supratimą apie tai, iš ko asteroidai susideda, kokia jų cheminė ir mineralinė struktūra, o taip pat ir fizinė – t. y. ar jie tvirti, vientisi akmens luitai, ar netvirtai sukibę nuolaužų gabalai. Ir visa tai gilina mūsų supratimą tiek apie asteroidus, tiek apie planetas.
