Debesys greičiausiai sudaryti iš vandens ledo kristalų, kurie susikondensuoja aukštai atmosferoje, leidžiasi žemyn ir išgaruoja. Taip debesys nuolatos kinta ir atrodo tarsi turintys daugybę nukarusių uodegėlių.
Debesys Marse buvo aptikti ir seniau, bet ši nuotrauka – aiškiausias jų vaizdas.
Kartais debesyse esantis vanduo gali pasiekti ir Marso paviršių – bent jau taip teigia naujo modelio rezultatai. Pagal juos, naktį atšalus orui debesys gali tapti nestabilūs ir praktiškai nukristi ant planetos paviršiaus kaip stipri trumpa sniego audra.
Tiesa, debesis sudarantys ledo kristalai greičiausiai yra panašesni į šerkšno daleles, negu į snaiges, todėl ir pasnigus paviršius labiau primintų padengtą šerkšnu. Šios audros gali būti svarbi vandens apykaitos ciklo Marse dalis.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Geosciences.
