Į Žemę artimu metu gali įsirėžti 100 kg svorio kinų stoties nuolaužos

Kinijos kosminė stotis „Tiangong-1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011 metais iškelta kosminė stotis orbitoje teturėjo praleisti keletą metų – tai tik pirmasis bandymas prieš pradedant kurti didesnę modulinę stotį. Tačiau „Tiangong-1“ sudegimas atmosferoje jau kelia nerimą – ar gali būti, kad šis tas žemę vis dėlto pasieks?

 Shenzhou-10 ir Tiangong-1 susijungimas.<br> Vida Press nuotr.
 Shenzhou-10 ir Tiangong-1 susijungimas.<br> Vida Press nuotr.
 Ta - scena iš filmo Gravity. Bet spėjama, kad kai kurios šio filmos scenos turi galimybę tapti realybe.
 Ta - scena iš filmo Gravity. Bet spėjama, kad kai kurios šio filmos scenos turi galimybę tapti realybe.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 19, 2017, 9:09 PM

„Tiangong-1“ buvo iškelta 2011 metais. 2012-2013 metais stotį aplankė dvi astronautų įgulos, kurios treniravosi dirbti nesvarumo būsenoje bei tikrino stoties įrenginius. Kinijai neleidžiama naudotis Tarptautine Kosmine Stotimi dėl to, kad jos kosminė programa yra tampriai susijusi su karinėmis ginkluotės programomis, tačiau supervalstybė yra pasiryžusi jau 2023 metais orbitoje pradėti statyti naują kosminę stotį. 

Tačiau ir „Tiangong-1“ dar nesugrįžo į žemę. Kas nutiks su šiuo kosmine šiukšle tapusiu palydovu?

Net ir po to, kai „Tiangong-1“ paliko paskutinė įgula, Kinijos mokslininkai palaikė stoties gyvybę ir stebėjo jos parametrus. Buvo norima nustatyti visas klaidas, kad jų būtų galima išvengti kuriant tikrąją ilgametę kosminę stotį. Viskas sekėsi gerai, tačiau atėjo laikas „Tiangong-1“ atsisakyti ir 2016 metais jai leista po žeminti orbitą - kad ji galiausiai sudegtų Žemės atmosferoje. 

Kinai teigia, kad iki šiol stebi „Tiangong-1“ ir užtikrins jos saugų sudegimą, tačiau praeitų metų rugsėjį pasklido kalbos, kad kinai stoties trajektorijos visiškai nekontroliuoja ir tam nebeturi galimybių - vildamiesi, kad „Tiangong-1“ ir taip sudegs kaip planuota. 

Bet ar sudegs?

JAV ekspertai pastebi, kad kai kurios „Tiangong-1“ dalys, tokios kaip raketiniai varikliai, yra per daug didelės ir sunkios, kad sudegtų atmosferoje – jos pasieks žemės paviršių. Ir tai įvyks ne šiaip mažų metalo gabalėlių krušos pavidalu – nenustatytose vietose kris 100 kg sveriantys gabalai.

Įsivaizduokite, kokią žalą gali padaryti didžiuliu greičiu į žemę skriejantys 100 kg sveriantys įkaitę metalo gabalai, kurių net nukritimo vietos neįmanoma tiksliai prognozuoti. Pačiu blogiausiu atveju, nepavyktų net evakuoti žmonių. Kinija vis dar skelbia, kad taip nenutiks, nes šalies mokslininkai stebi „Tiangong-1“ trajektoriją.

Iš pradžių buvo skelbiama, kad „Tiangong-1“ sudegs šių metų pabaigoje. Dabar skaičiavimai buvo patikslinti – stotis turėtų dalinai – arba, jei pasiseks, visiškai – sudegti 2018-ųjų sausį-vasarį. 

Ilgesnis nei numatyta tarnavimo laikas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kinai nebegali kontroliuoti savo kosminės stoties. Buvo planuojama, kad po 2013 metų, kuomet „Tiangong-1“ paliko paskutinė įgula, ji orbitoje išbus ne daugiau nei 2,5 metus. Tačiau šis laikas buvo pratęstas dar metams ir dabar raketiniai varikliai nebeveikia - nes buvo intensyviai naudojami orbitai išlaikyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.