Raketa, kurią E.Muskas vadina BFR – pirmoji ir paskutinė raidė reiškia „big“ (didelis) ir „rocket“ (raketa) – yra mažesnė už paskelbtą tame pačiame renginyje pernai, ir gabens 150 tonų, kai ankstesnis modelis turėjo būti pajėgus nešti 300. Tačiau ji vis viena galingesnė nei bet kuri kita planuojama „SpaceX“ ar NASA raketa.
E. Muskas sakė planuojantis šia nauja sistema pakeisti visus kitus „SpaceX“ kosminius aparatus – „Falcon 9“, „Falcon 9 Heavy“ ir „Dragon“ kapsulę.
„Tad visi mūsų ištekliai skiriami BFR, ir tikimės, kad galėsime atlikti tai, naudodami pajamas iš palydovų iškėlimo ir kosminės stoties aptarnavimo,“ sakė jis.
Kai BFR bus parengta, pirmosios jos užduotys bus palydovų iškėlimas ir krovinių bei įgulos gabenimas į TKS, teigė antrepreneris.
Raketos pristatymą E.Muskas vainikavo pareikšdamas, kad ši skris į Mėnulį.
Viršutinė raketos pakopa bus pakankamai didelė, kad ten tilptų 40 kabinų, kuriose tilps po 5 ar 6 žmones, o taip pat apsauga nuo Saulės audrų ir pramogų zona. :SpaceX“ vadovas taip pat pareiškė, kad po pradinės 2022-ųjų metų misijos į Marsą jis planuoja žygį ir į Raudonąją planetą: 2024-aisiais jis planuoja ten pasiųsti 4 BFR raketas, iš kurių dvi gabens įgulas.
E.Muskas planuoja, kad jos kas vandenį ir išgaus iš atmosferos anglies dvideginį, iš kurio gamins kurą grįžimo misijoms.
Vis dėlto viena iš sudėtingiausių kosminio skrydžio problemų yra nusileidimas Marse.
Galiausiai, kai „SpaceX“ nusiųs BFR į Marsą, raketos galėtų būti naudojamos kelionėms tarp miestų Žemėje, nugabendamos keleivius iš Niujorko į Šanchajų per 39 minutes.
„Per artimiausius 6 – 9 mėnesius turėtume pradėti statyti pirmąjį laivą“, – sakė E.Muskas. – „Jaučiuosi gan užtikrintas, kad erdvėlaivį užbaigti ir pirmą pakilimą įvykdyti pavyktų po maždaug penkerių metų. Penkeri metai man atrodo kaip ilgas laikas.“
Vis dėlto, tenka pripažinti, kad „SpaceX“ vadovas kartais nustato terminus, kuriuos pats ne visada gali įgyvendinti.
Parengta pagal „New Scientist“
