Vienas panašus modulis šiuo metu jau yra bandomas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), dar du bandomieji moduliai jau daugiau nei dešimtį metų skraido orbitoje.
Planuojamas Mėnulio modulis B330 būtų 14 metrų ilgio ir 6,7 metrų skersmens, o jo vidaus tūris sudarytų apie trečdalį TKS tūrio. Modulio parengimui reikėtų trijų skrydžių – vienas į orbitą aplink Žemę pakeltų patį modulį, kiti du atgabentų moduliui kuro. Tada nuskridęs į orbitą aplink Mėnulį modulis galėtų būti naudojamas kosmoso turizmui arba moksliniams tyrimams.
Į Mėnulį krypsta toli gražu ne tik „Bigelow Airspace“ akys – žmones ten nuskraidinti ruošiasi ir įvairios kosmoso agentūros. Kada nors žmonės ten liks ir nuolatiniam darbui bei gyvenimui, tačiau iškyla problema – kur jiems gyventi?
Mėnulio paviršių talžo nepridengiami energingi Saulės spinduliai, dienos ir nakties temperatūros skiriasi daugiau nei šimtu laipsnių – sudėtinga būtų pastatyti tokį kupolą, kuriame žmonėms gyventi būtų patogu. Vienas galimas sprendimas – gyvenimas urvuose, kuriuos paliko kadaise tekėjusi lava.
Didžiausias žinomas lavos urvas Žemėje yra daugiau nei 65 km ilgio ir kilometro gylio – tai Kazumura urvas Havajuose. Bet Mėnulyje dėl silpnesnės gravitacijos jie turėtų būti dar didesni.
Dabar pateikti vieno tokio tunelio egzistavimo įrodymai. Tiesą sakant, apie jo egzistavimą įtariama dar nuo 2009 metų, kai Marijaus kalvose (Marius Hills) aptiktos trys gilios duobės. Dabar to regiono stebėjimų duomenų analizė parodė, kad po duobėmis yra bent kilometro gylio ir keleto kilometrų ilgio urvas.
Tokiame urve galėtų išsitekti nemažas miestas – pavyzdžiui, centrinė Vilniaus dalis. Jo lubų uoliena apsaugotų gyventojus nuo energingų Saulės spindulių ir temperatūros svyravimų, be to, tokį urvą būtų lengviau hermetizuoti – nei statant kupolą ant Mėnulio paviršiaus.
Tyrimo rezultatai pristatyti 48-ojoje Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje.
