Santykis tarp galaktikos judėjimo greičio ir atstumo vadinamas Hubble parametru – ir yra lygus maždaug 70 km/s vienam megaparsekui. Kiekvienas Hubble parametro vertės patikslinimas leidžia vis geriau suprasti, kaip veikia mūsų Visata ir kokia ateitis jos laukia – taip pat susieti galaktikų stebimus parametrus, tokius kaip raudonasis poslinkis, su laikotarpiu, iš kurio atkeliauja galaktikos spinduliuotė.
Dabar pristatytas naujas, patikslintas Hubble'o parametro įvertinimas, gautas remiantis Paukščių Take ir kitose galaktikose esančių kintančių žvaigždžių – cefeidžių – stebėjimais.
Cefeidžių šviesumas kinta periodiškai, o periodas labai gerai koreliuoja su maksimaliu šviesiu – taigi, išmatavę periodą, galime nustatyti, kokia ryški yra žvaigždė, o tai leidžia nustatyti ir atstumą.
Taip galime rasti atstumą iki galaktikų, kuriose dar matomos pavienės cefeidės, o matuodami šių galaktikų judėjimo greitį, apskaičiuojame ir Hubbl'eo parametrą. Gauta vertė – apie 73,5 km/s megaparsekui – yra gerokai didesnė, nei apskaičiuota remiantis kosminės foninės spinduliuotės stebėjimais.
Šis neatitikimas jau keletą metų neramina astronomus, mat jo paaiškinti standartiniu kosmologiniu modeliu nepavyksta. Tai gali reikšti, kad Visatoje veikia dar kažkokie fizikiniai procesai, apie kuriuos kol kas nieko nežinome.
