Viskas skambėtų gal ir neblogai, jei ne viena mažytė detalė, pastebi portalas „ILFScience“ – į Marsą nenukeliausi taip lengvai, kada tik užsinori. Turint omenyje abejų planetų – Žemės ir Marso – orbitas, egzistuoja tam tikri laiko tarpai, kada yra protinga siųsti kosminius aparatus į Marsą.
Misijos į Marsą iš Žemės paprastai siunčiamos tada, kai tarp šių planetų nusistovi mažiausias atstumas – o taip nutinka kas 26 mėnesius. Tokiu atveju atstumas iki Marso siekia 56 milijonus kilometrų – o priešingu atveju atstumas gali būti iki beveik 8 kartų didesnis: priklausomai nuo planetų padėčių, Žemę ir Marsą gali skirti ir 400 milijonų kilometrų.
Artimiausias toks „misijų langas“ atsiveria šią gegužę, ir užsidaro birželį – šiuo laikotarpiu kaip tik pasinaudos NASA, gegužės 5 d. išsiųsdama „Insight lander“, kuris iki Marso keliaus septynis mėnesius, ir raudonąją planetą pasieks lapkričio 26.
Kitas toks “langas” atsidarys tik 2020-ųjų viduryje, tuo tarpu 2019-aisiais Marsas ir Žemė bus skirtingose pusėse.
Žinoma, niekas nedraudžia vykdyti kosminę misiją ir nepatogiu metu, bet dėl didelio atstumo kosminiam aparatui reikėtų gabentis tokį degalų kiekį, kad be jo daugiau niekas netilptų (jau nekalbant apie kainą) – ir neminint motyvacijos, kai išsiuntus misiją anksčiau ir jai pagaliau atvykus į finišo tašką, ten jau būtų konkurentai, kurie ir išvyko vėliau, ir kurių kelionė kainavo pigiau, ir dar jie atvyko pirmieji.
Parengta pagal „IFL Science“.
