Zondą „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS) pirmadienį 18 val. 32 min. vietos (antradienį 1 val. 32 min. Lietuvos) laiku iš Kanaveralo kyšulio Floridoje turi iškelti kompanijos „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.
Pagrindinis tikslas – per ateinančius dvejus metus patikrinti daugiau kaip 200 tūkst. ryškiausių žvaigždžių ieškant aplink jas galimai skriejančių planetų požymių. Sukdamosi aplink žvaigždę planetos kuriam laikui ją pritemdo. Šis judesys pro žvaigždę vadinamas tranzitu.
NASA prognozuoja, kad TESS atras 20 tūkst. vadinamųjų egzoplanetų, įskaitant daugiau kaip 50 Žemės dydžio planetų ir iki 500 planetų, kurių dydis Žemės dydį viršija ne daugiau kaip du kartus.
„Jos skries aplink artimiausias, ryškiausias žvaigždes“, – sekmadienį žurnalistams sakė TESS mokslininkė iš NASA Goddardo (Godardo) kosminių skrydžių centro Elisa Quintana.
„Mes net galėtume rasti planetų, skriejančių aplink žvaigždes, kurias net galime matyti plika akimi“, – pridūrė ji.
„Tad artimiausiais metais galbūt galėsime išeiti į lauką, parodyti į žvaigždę ir žinoti, kad ji turi planetą. Tai ateitis“, – sakė E. Quintana.
Darbą pradėjo „Kepleris“
Vos prieš porą dešimtmečių mintis, kad galima rasti gyvenamų planetų ar išvis kokių nors egzoplanetų, buvo paprasčiausia fantazija, sakė NASA astrofizikos padalinio direktorius Paulas Hertzas.
„Žmonės visada klausdavo savęs, ar mes Visatoje vieni, ir dar prieš 25 metus vienintelės mums žinomos planetos buvo aštuonios mūsų Saulės sistemos planetos“, – TESS paleidimo išvakarėse žurnalistams sakė jis.
„Tačiau nuo to laiko suradome tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes, ir galvojame, kad visos žvaigždės mūsų galaktikoje turi turėti savo planetų šeimas“, – teigė mokslininkas.
Kai 2009-aisiais kosminis Keplerio teleskopas pradėjo savo misiją, mokslininkai turėjo menką įsivaizdavimą, aplink kokią dalį žvaigždžių Visatoje sukasi planetos. Harvardo astronomo Davido Lathamo teigimu, pagrindinis Keplerio tikslas buvo rinkti statistinę egzoplanetų informaciją – „ir didžiausias siurprizas mokslininkams buvo tai, kad visatoje yra ištisa populiacija planetų, dydžiu varijuojančių nuo Žemės iki Neptūno gabaritų“.
D.Lathamas Kelerio projekte dirba jau 20 metų.
„Kepleris leido mums suprasti, kad planetos yra tokios pat dažnos, kaip ir elektros stulpai mūsų pasaulyje“, – sako SETI instituto astronomas Sethas Shostakas. – “Bet visos žvaigždės, į kurias spoksojo Keplerio telskopas yra už 500-1500 šviesmečių nuo mūsų.” Tuo tarpu TESS žvalgysis į Žemę panašių planetų mūsų kaimynystėje.
Tęs „Keplerio“ darbą
TESS yra sukurtas kaip NASA kosminio aparato „Kepler“ tąsa. 2009-aisiais paleistas „Kepler“ buvo pirmas tokio pobūdžio aparatas, o šiuo metu jo kuro atsargos baigiasi ir artėja tarnybos pabaiga.
„Kepler“ viename dangaus lopinėlyje, kuriame yra maždaug 150 tūkst. į Saulę panašių žvaigždžių, atrado 2,3 tūkst. patvirtintų egzoplanetų ir dar tūkstančius kandidačių į jas. Tačiau daugelis jų yra per toli ir per blausios, kad jas būtų galima tyrinėti toliau.
Astrofizikė ir Masačiusetso Technologijų insitituto (MIT) egzoplanetų tyrėja Sarah Seager aiškina, kad TESS yra sukurtas atrasti planetas, besisukančias apie artimas žvaigždes. Bet jis nėra specializuotis ieškoti būtent gyvybei tinkamų planetų – nors jis gali atrasti planetas, besisukančias gyvybinėje žvaigždės zonoje.
TESS fiksuos planetų-kandidačių signalus, bet galutiniam planetų patvirtinimui reikės dar daug tolesnio darbo – nes tai gali būti ir dvinarės žvaigždės.
TESS, turintis keturias modernias kameras, vien per pirmuosius dvejus metus patikrins 350 kartų didesnį rajoną – 85 proc. dangaus.
„Žvelgdami į tokį didelį dangaus plotą ... atveriame galimybę išsirinkti geriausias žvaigždes tolesniems mokslo tyrimams, – sakė Jenn Burt iš MIT. – Vidutiniškai TESS stebimos žvaigždės yra 30-100 kartų ryškesnės ir esančios 10 kartų arčiau nei tos, kurioms didžiausią dėmesį skyrė „Kepler“.“
Ieškodamas potencialių planetų TESS naudos tą patį metodą kaip ir „Kepler“: stebės ryškumo sumažėjimą dangaus kūnui slenkant priešais žvaigždę.
Tolesnis darbas bus skirtas Žemėje ir kosmose esantiems teleskopams.
Hubble'o kosminis teleskopas ir Jameso Webbo (Džeimso Vebo) kosminis teleskopas, kuris turi būti iškeltas 2020 metais, turėtų pateikti daugiau informacijos apie planetų masę, tankį ir atmosferos sudėtį. Visos šios žinios suteikia tam tikrų užuominų apie planetos tinkamumą gyvybei.
„TESS yra tiltas tarp to, ką iki šiol sužinojome apie egzoplanetas, ir to, kur eisime ateityje“, – sakė TESS projekto vadovas Goddardo kosminių skrydžių centre Jeffas Volosinas.
Didžiausią dėmesį skirdamas planetoms už dešimčių ir šimtų šviesmečių, TESS gali sudaryti sąlygas būsimiems laimėjimams, sakė jis ir pridūrė, jog tikimasi „vieną dieną, ateinančiais dešimtmečiais, pajėgti identifikuoti gyvybės ... už mūsų Saulės sistemos ribų potencialą“.
Oro sąlygos TESS paleidimui prognozuojamos 80-čia proc. palankios.
