Pareigūnai anksti šeštadienį sakė, kad startas buvo atidėtas užfiksavus netinkamą helio dujų slėgio nuokrypį.
Kita galimybė paleisti raketą prasidės sekmadienį 3 val. 31 min. vietos (10 val. 31 min. Lietuvos) laiku. Anksčiau buvo planuota, kad lengvojo automobilio dydžio zondas „Parker Solar Probe“, nešamas sunkiosios raketos „Delta IV“, pakils iš Kanaveralo kyšulio Floridoje šeštadienį paryčiais. 65 minučių trukmės starto langas prasidėjo 3 val. 33 min. vietos (10 val. 33 min. Lietuvos) laiku.
„Parker Solar Probe“ turi pirmąkart praskrieti per įkaitusią Saulės atmosferą. Šios misijos pagrindinis tikslas – ištyrinėti Saulės vainiką, kurį sudaranti plazma yra apie 300 kartų karštesnė negu mūsų centrinio šviesulio paviršius. Be to, jis skleidžia galingus įelektrintų dalelių srautus, galinčius Žemėje sukelti geomagnetines audras ir sutrikdyti elektros tinklų veiklą.
„Parker Solar Probe“ padės daug geriau prognozuoti, kada saulės vėjo sutrikdymai gali smogti Žemei“, – sakė Mičigano universiteto profesorius Justinas Kasperas, vienas iš šio projekto mokslininkų.
Kupina paslapčių
Zondą saugos itin patvarus karščio skydas, kurio storis – tik 11,43 centimetro.
Šis skydas leis aparatui atlaikyti didžiulę kaitrą šalia mūsų sistemos centrinio šviesulio. Zondas praskries tik už 6,16 mln. km nuo Saulės paviršiaus.
Skydas pritaikytas atlaikyti spinduliuotę, maždaug 500 kartų intensyvesnę negu saulės spinduliai Žemėje.
Tikimasi, kad net ir Saulės vainiko srityje, kur plazmos temperatūra gali siekti daugiau kaip 555 tūkst. laipsnių Celsijaus, skydas įkais tik maždaug iki 1 370 laipsnių.
Tokia temperatūra gali atrodyti aukšta, bet paties zondo viduje turėtų laikytis 29 laipsniai Celsijaus.
Tikimasi, kad per septynerius metus truksiančią misiją „Parker Solar Probe“ per Saulės vainiką praskries 24 kartus.
„Saulė kupina paslapčių“, – sakė projekto mokslininkė Nicky Fox, dirbanti Johnso Hopkinso universiteto taikomosios fizikos laboratorijoje.
„Esame pasiruošę. Turime tobulą naudingąjį krovinį. Žinome klausimus, į kuriuos norime gauti atsakymų“, – aiškino ji.
Saulės vėjo tyrimai
Zondo prietaisai matuos Saulės vainiko ir iš šviesulio nuolat sklindančio dalelių srauto – saulės vėjo – parametrus.
Aparatas yra pavadintas JAV astrofiziko Eugene'o Parkerio, pirmąkart aprašiusio saulės vėją 1958 metais, vardu.
E.Parkeris, kuriam dabar 91-eri, prisiminė, kad kai kurie žmonės iš pradžių jo teorija netikėjo.
Tačiau 1962 m. paleistas NASA zondas „Mariner 2“ įrodė, kad mokslininkas buvo teisus, o jo oponentai klydo.
„Tereikėjo ketverius metus pakentėti neigus, kol į Venerą pasiųstas zondas „Mariner 2“ aiškiai parodė, kad saulės vėjas yra“, – E.Parkeris sakė anksčiau šią savaitę.
Jis pridūrė, kad naujasis zondas jam „daro įspūdį“ ir kad tai yra „labai sudėtinga mašina“.
Anot N.Fox, tokį aparatą mokslininkai siekė sukonstruoti daugiau kaip 60 metų, bet tik pastaraisiais metais karščio skydų technologijos padarė pakankamą pažangą, kad būtų galima apsaugoti jautrius prietaisus.
Zondo įranga matuos didelės energijos daleles, susijusias su saulės žybsniais ir vainiko masės pliūpsniais, taip pat Saulę gaubiančius permainingus magnetinius laukus.
„Taip pat klausysimės plazmos bangų, kurios, kaip žinoma, sklinda judant dalelėms, – pridūrė N.Fox. – Be to, turime baltos šviesos kamerą, darysiančią atmosferos nuotraukas priešais Saulę“.
Kai priartės prie Saulės, zondas išvystys apie 700 tūkst. km per valandą greitį ir taps greičiausiai skriejančiu žmogaus sukurtu objektu.
