Jei niekas nėra pasiklydęs kosmose, kaip buvo padaryta ši nuotrauka?

Nuotraukoje – laisvai kosmoso tuštybėje plūduriuojantis astronautas. Tai – tikra nuotrauka ir tikras astronautas Bruce'as McCandlessas Antrasis. Ir jokios virvės ištrintos nebuvo – tai kaip jis galėjo atitrūkti, bet kartu nepasiklysti kosmoso platybėse?

 Nuotraukoje – laisvai kosmoso tuštybėje plūduriuojantis astronautas. Tai – tikra nuotrauka ir tikras astronautas Bruce'as McCandlessas Antrasis.<br> NASA nuotr.
 Nuotraukoje – laisvai kosmoso tuštybėje plūduriuojantis astronautas. Tai – tikra nuotrauka ir tikras astronautas Bruce'as McCandlessas Antrasis.<br> NASA nuotr.
  B.McCandlessas naudoja "vieno žmogaus erdvėlaivį", kurį NASA pavadino MMU („Manned Maneuvering Unit“).<br> NASA nuotr.
  B.McCandlessas naudoja "vieno žmogaus erdvėlaivį", kurį NASA pavadino MMU („Manned Maneuvering Unit“).<br> NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 19, 2018, 11:14 PM

Tikriausiai ne vienas žmogus jau žino atsakymą – B.McCandlessas naudoja "vieno žmogaus erdvėlaivį", kurį NASA pavadino MMU („Manned Maneuvering Unit“). Bandymai sukurti tokį aparatą prasidėjo dar 1966 metais, kai buvo pagaminta panaši sistema AMU. Vis dėlto, tais laikais jai nebuvo poreikio, o ir pats aparatas nebuvo labai efektyvus, todėl buvo baiminamasi, kad jis gali kainuoti astronauto gyvybę. Taigi, AMU išbandytas nebuvo, o štai MMU darbo ėmėsi 1984 metais.

MMU buvo 148 kilogramus sveriantis, tačiau pakankamai kompaktiškas įrenginys, leidžiantis be jokių virvių laisvai manevruoti kosmoso platybėse. Įrenginys naudojo porą 5,9 kg azoto balionų, kurie buvo apvynioti kevlaro pluoštu. Jo korpuse buvo 24 purkštukai, kurie leido lengvai keisti astronauto padėtį – priklausomai nuo manevrų, MMU leido darbuotis net 6 valandas. Jis net turėjo automatinę aukščio palaikymo sistemą, kuri atlaisvindavo abi astronauto rankas.

Pirmasis šią sistemą 1984 metais išbandė Bruce'as McCandlessas Antrasis STS-41-B misijos metu. Erdvėlaiviu „Challenger“ į orbitą pakilęs astronautas išbandė du tokius aparatus ir nuo erdvėlaivio nutolo gana toli. Jis vėliau pasakojo, kad patirtis jį jaudino, tačiau baimės jis nejautė.

B.McCandlessas teigė, kad pirmiausia pajuto didžiulį šaltį ir ėmė kalenti dantimis. Tačiau, nepaisant to, jis jautėsi labai patogiai. MMU veikė puikiai ir jis mėgavosi beveik 6 valandas trukusiu pasivaikščiojimu atvirame kosmose. Tiesa, šiokį tokį priekaištą vyras vis dėlto turėjo – nuolatiniai pranešimai radijo ryšiu jam neleido išgirsti tokios kosmoso vakuumo tylos, apie kurią pasakojo kiti astronautai.

MMU iš viso buvo sėkmingai panaudotas tris kartus. Visgi, po to aparatas buvo nurašytas, nes po „Challenger“ katastrofos 1986 metais buvo peržiūrimos visos sistemos, siekiant padidinti saugumą. Buvo nuspręsta, kad MMU nėra pakankamai saugi, o ir nelabai reikalinga – visas funkcijas, kurias atliko šis aparatas, gali perimti robotinės rankos ar astronautai su virvėmis.

Vis dėlto, MMU nebuvo tik pinigų švaistymas. Jo dizainas padėjo sukurti SAFER („Simplified Aid For EVA Rescue“), kuris būtų naudojamas tik tais atvejais, kai astronautas netyčia atitrūktų nuo erdvėlaivio ar kosminės stoties.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.