Kaip teigia „China Global Television Network America“, ketvirtadienio rytą Kinija sėkmingai nuleido savo kosminį aparatą ant nematomosios Mėnulio pusės – ir tapo pirmąja šalimi, kuriai tai pavyko padaryti. Nusileidimo modulis su mėnuleigiu, iš Žemės pakilęs gruodį, 4 val. 26 min. Lietuvos laiku nusileido Mėnulio krateryje. Tuo pačiu Kinija tapo trečiąja šalimi, kuri Mėnulyje įvykdė švelnų nusileidimą.
Sėkmingas nusileidimas žymi didelį technologinį laimėjimą šaliai, rašo „The Verge“.
Nusileidimas yra dalis misijos „Chang’e-4“ – vienos iš suplanuotų misijų, skirtų Mėnulio paviršiaus tyrinėjimams. „Chang’e-3“ mėnuleigis leidosi mums matomoje Žemės palydovo pusėje.
Iki šiol dar jokiam aparatui nebuvo pavykę sėkmingai nusileisti tolimojoje Mėnulio pusėje. „Apollo 8“ misijos nariai tapo pirmaisiais žmonėmis, kurie pamatė tolimąją Mėnulio pusę savo akimis, vėliau tai pakartojo „Apollo 10“ ir „Apollo 17“ misijų įgulos.
1962 m. į mėnulį rėžėsi NASA zondas „Ranger 4“ – bet jis nepersiuntė jokių mokslinių duomenų.
Leidžiantis tolimojoje Mėnulio pusėje, dideliu trukdžiu tampa ryšys su Žeme. Nesant tiesioginio matomumo, nėra kaip užmegzti radijo ryšį – bet šįkart Kinija buvo pasiruošusi: gegužę buvo paleistas dirbtinis Mėnulio palydovas, kuris ir taps ryšio tarpininku tarp Žemės ir tamsiosios mėnulio pusės.
Kinijos kosminis aparatas nusileido teritorijoje, kurią norėjo tyrinėti daug mokslininkų – vadinamajame Pietų ašigalio-Eitkeno baseine. Tai yra 2500 kilometrų pločio krateris, ir, manoma, vienas seniausių – atsiradęs prieš milijardus metų, kai į Mėnulį rėžėsi kažkokia kosminė uola. Išsiaiškinus tikslų baseino amžių, būtų galima sužinoti daugiau apie tai, kada susidūrimas įvyko – ir gauti pakankamai duomenų, kokia buvo tų laikų Saulės sistemos aplinka.
Žinoma, garantijos, kad „Chang’e-4“ pavyks padaryti, nėra. Bet kosminis aparatas turi daug mokslinių įrankių, kurie padės surinkti daug informacijos apie tolimąją mėnulio pusę. Nusileidimo modulis netrukus išleis mėnuleigį, kuris imsis aplinkinių uolų tyrimų. Tuo tarpu nusileidimo modulyje likusi įranga bus nukreipta į dangų – ir rinks Žemės astronomams unikalią informaciją iš tolimosios Mėnulio pusės. Naktį, kai ši Žemės palydovo dalis visiškai nusisuka nuo Saulės, nusileidimo modulis turėtų užfiksuoti neprilygstamų vaizdų.
Tolimoji Mėnulio pusė
Labai paplitęs požiūris, kad Saulė apšviečia vieną Mėnulio pusę, o kita šio palydovo pusė būna amžinoje tamsoje (iš čia ir populiarus, bet klaidingas pavadinimas „Tamsioji mėnulio pusė“). Šis mitas atsirado dėl manymo, jog Mėnulis yra atsisukęs į Žemę tik viena puse, o kitos pusės neįmanoma ištirti žvelgiant iš Žemės.
Tačiau iš tikrųjų Saulė apšviečia visas Mėnulio puses – tiek matomą iš Žemės, tiek nematomą. Tiesa yra tokia, kad Mėnulis apsisuka aplink savo ašį per tiek pat laiko, kaip ir užtrunka apskrieti aplink Žemę. Būtent dėl šios priežasties mes visata matome tik vieną Mėnulio pusę.
