Taikinys – dvigubas asteroidas Didymos, kas graikiškai reiškia „dvynį“. Didymos skersmuo vos 800 metrų, bet jis turi ir savo palydovą-mėnulį, pravardžiuojamą Didynuliu (angl. Didymoon), o šio skersmuo – 160 metrų. DART siekia rėžtis į Didynulio paviršių ir sukurti pastebimą jo orbitos poslinkį. NASA patvirtino misijos galutinio projektavimo ir surinkimo etapą, ir startą 2021 m. birželio mėn.
Kosminis aparatas sveria 500 kilogramų, ir jei viskas bus gerai, trenksis į Didynulį 6 km per sekundę greičiu . Tai sukels 0,4 mm per sekundę asteroido palydovo greičio pasikeitimą. Mažytis pokytis – bet pakankamas, kad sukurtų reikšmingus pokyčius. Mokslininkų komanda apskaičiavo, kad dėl to Didynulio orbita pasikeis 10 minučių.
„DART“ iš pradžių buvo ambicingo tarptautinio projekto „AIDA“(angl. „Asteroid Impact and Deflection Assessment“) dalis. Originaliam plane buvo numatyti du erdvėlaiviai, AIM ir DART (žodžių žaismas: „aim“ anglų kalboje reškia „nusitaikyti“, „dart“ – smiginio strėlytę), ir AIM turėjo ištirti Didynulį o taip pat išmatuoti susidūrimą ir jo pasekmes. Deja, AIM buvo išbrauktas iš planų tada, kai Europos kosmoso agentūra atsiėmė paramą dėl finansavimo nesuderinamumo. Nuo to laiko misija buvo pakeista ir dabar vadinama „Hera“.
„Hera“ atliks tas pačias užduotis, bet pagal dabartinį tvarkaraštį atvyks prie Didymos jau tik DART, tad galės matuoti pokyčius, nutikusius jau tik po susidūrimo, o visa ankstesni duomenys bus stebimi teleskopais iš Žemės.
Ir „Hera“ skirs ne viena. Kartu su ja keliaus nu nanopalydovai „CubeSat“ (panašūs į pirmuosius Lietuvos palydovus). Misijos vertinimo komisija patvirtino savo galutinį pasirinkimą. Abu nanopalydovai pakrikštyti APEX (angl. Asteroid Prospection Explorer) – kuris tirs asteroido ir jo mėnulio paviršių – ir „Juventas“, kuris matuos gravitacinį lauką, vidinę struktūrą ir galiausiai net nusileis ant Didynulio.
„Idėja sukurti „CubeSat“ tolimojo kosmoso tyrimams yra palyginti nauja, tačiau neseniai įvykęs „InSight“ nusileidimas Marse pademonstravo, kad tai yra įmanoma – pora tokių nanopalydovų sugebėjo persiųsti radijo signalus atgal į Žemę, taip pat ir Raudonosios planetos vaizdus, – sakė „Hera“ vyriausiasis inžinierius Paolo Martino.
Parengta pagal „IFL Science“.
