Kosmoso šiukšlė, į kurią dabar yra nukreipta daugiausia mokslininkų žvilgsnių, yra „Kosmos 482“ – tai Sovietų Sąjungos kurtas kosminis zondas, paleistas 1972 metų kovo 31 dieną. Jo tikslas buvo pasiekti Venerą ir joje nusileisti, tačiau bandant palikti Žemės orbitą zondas paprasčiausiai subyrėjo ir taip niekada nepasiekė savo tikslo.
Kai kurios erdvėlaivio dalys po mėnesio grįžo atgal į Žemę, tačiau didelė dalis liko kosmose. Orbitoje dar skrieja 495 kilogramus sveriantis nusileidimo aparatas, kuris, buvo tikimasi, nukris 2023-2025 metais. Bet pasirodo, kad tai įvyks kur kas anksčiau – galbūt net gi šiais metais, praneša Space.com.
Išskristi iš Žemės orbitos zondui nepavyko dėl to, kad paleidimas nebuvo pakankamai galingas. Po to kai kelios dalys nukrito atgal į Žemę, likusi jo dalis pakibo žemutinėje Žemės orbitoje ir palaipsniui ėmė žemėti.
Svarbu paminėti, kad zondas skrieja elipsine orbita, tolimiausias jo taškas būna 2409 kilometrai, o arčiausias – vos 209 kilometrai. Dabar jo aukštis siekia 1309 kilometrus, tuo tarpu praėjusiais metais kūnas buvo 1367 kilometrų aukštyje. Kol kas įgautas pagreitis jam suteikia pakankamai momento išlikti orbitoje, bet aukščio kritimas vis tiek yra neišvengiamas.
Dėl to, kad erdvėlaivis buvo sutvertas nusileisti Veneroje ir išgyventi dideliame planetos paviršiaus karštyje – manoma, kad į Žemę jis tikrai pasieks, nors didelė dalis sudegs atmosferoje.
„Taip, erdvėlaivis tikrai išgyvens grįžimą į Žemės orbitą be jokių problemų. Būtų juokinga jei leidžiantis jis dar išskleistų ir parašiutą, tik, žinoma, jo baterijos jau seniai nebeveikia“, – teigė palydovų specialistas Thomas Dormanas.
Mokslininkai žino, kad „Kosmos 482“ išgyvens nusileidimą, nes zondas turėjo seserį, paleistą keturiomis dienomis anksčiau – „Venera 8“. „Kosmos“ šiuo atveju yra bendrinis vardas, kurį Sovietų Sąjunga duodavo kiekvienam į kosmosą išsiųstam kūnui, jei zondas būtų pasiekęs Venerą, jam būtų duotas kitas vardas.
„Venera 8“ ant mūsų kaimynės karšto paviršiaus nusileido sėkmingai ir išgyveno net gi 50 minučių, per kurias siuntė duomenis į Žemę. Veneroje vidutinė paviršiaus temperatūra yra 462 laipsniai.
Žinia, kad į Žemę gali grįžti milžiniškas zondas, turėjęs pasiekti Venerą, tikrai gąsdina, tačiau ar tikrai reikia to bijoti? Mokslininkai tiksliai atsakyti į šį klausimą negali, tačiau pavojus tikrai nėra didelis. Daugelis kosmoso šiukšlių, pavyzdžiui, Kinų palydovas „Tangong-1“, praėjusiais metais nukrito į vandenyną, nes būtent jis užima daugiausia mūsų planetos paviršiaus.
Be to, daugelis palydovų yra kuriami taip, kad sudegtų vos tik grįžę į Žemės atmosferą, nors, žinoma, tai įvyksta ne visada. Štai, pavyzdžiui, „Skylab“, nukritęs 1973 metais Australijoje parodė, kad kontroliuoti kosminių šiukšlių nusileidimą yra neįmanoma.
Ramina tik faktas, kad kol kas nėra jokių duomenų apie žmones, mirusius nuo krentančių kosmoso šiukšlių.
Parengta pagal „Science Alert“
