Dabar fizikas Jamesas Benfordas savo naujajame tyrime pateikė ganą drąsų pasiūlymą: anot jo, gali būti, kad ateiviai iš kosmoso mus stebi jau milijonus metų – o savo veiklą jie pradėjo dar prieš tai, kai Žemėje atsirado žmonės. Tokias šnipinėjimo technologijas, kurias tariamai galėtų naudoti ateiviai, fizikas pavadino „tykotojais“ (angl. lurkers).
Nors tai gana drąsus pasiūlymas, tačiau jis tik nukreipia mus į jau gan ilgai vien spėjimais paremtą nežemiško intelekto paieškos (angl. Search for Extra-Terrestrial Intelligence, SETI) bendruomenę.
Tarpininkai
1960 metais Stanfordo universiteto fizikas Ronaldas Bracewellas pirmasis pasiūlė „pranašesnių galaktikos bendruomenių“ idėją. Jis teigė, kad šios bendruomenės į tam tikras kosmoso vietas galėjo paleisti autonominius tarpžvaigždinius zondus, kurie veiktų kaip žvalgybiniai objektai ir siųstų surinktą informaciją atgal į ten, iš kur buvo paleisti. Mokslininkas tuo metu taip pat pasiūlė, kad šie zondai galėtų būti naudojami ir komunikacijai su gyvybę palaikančiomis planetomis – tarp jų ir Žeme.
„Netoli mūsų gali slėptis koks nors ateivių zondas, kurį mūsų civilizaciją pastebės tik sukūrusi reikiamas technologijas. Tada galbūt net gi pavyks užmegzti kontaktą su kita gyvybės forma“, – savo naujajame tyrime aiškina J.Benfordas.
„Gali būti, kad šiuo metu informacija apie mus yra siunčiama į kokią nors nežemišką civilizaciją ir gali būti, kad tai vyksta jau labai ilgą laiką“, – tęsė fizikas.
Nors ši teorija ir skamba įdomiai – o galbūt, net ir visai tikėtinai – kol kas jokių realių įrodymų apie tokių zondų egzistavimą nėra. Norint juos surasti, buvo atlikinėjami tyrimai, o mokslinėje fantastikoje panaši idėja irgi rado savo vietą. Štai 1968 metų filme „2001: Kosminė odisėja“ yra minimi paslaptingi nežemiški juodi monolitai, kurie daro įtaką žmonijai.
Netoli mūsų
Nepaisant to, kad jokių svarių įrodymų nėra, J.Benfordas šios idėjos vis tiek nėra linkęs atsisakyti. Savo tyrime jis net gi pamini vietą, kurioje tokie zondai galėtų veikti – tai į Netoli Žemės skriejančių objektų (angl. Near Earth Objects, NEO) klasę įeinantys koorbitiniai objektai.
Tai taip vadinami Žemės kvazipalydovai, kurie skrieja aplink Saulę beveik lygiai tokios pačios formos orbita, kaip ir Žemė – be to, jie yra ir netoliese. Štai artimiausias žinomas koorbitinis objektas yra 2016 HO3 – mažas asteroidas, kurį NASA apibūdina kaip „nuolatinį Žemės palydovą“.
„2016 HO3 keliauja kartu su mumis, jis niekada per daug nenuklysta. Tai tarsi toks mūsų planetos ir asteroido šokis“, – sako NASA mokslininkas Paulas Chodas.
Tuo tarpu J.Benfordas sako, kad šie koorbitiniai objektai nėra tik Žemės šokių partneriai. Dėl to, kad jie visada yra arti Žemės – tai daro juos puikia vieta įrengti zondus, kurie stebėtų Žemę iš kosmoso.
„Tokie palydovai nežemiškoms civilizacijoms suteiktų medžiagas, tvirtą paviršių ir slaptumą“, – rašo J.Benfordas.
Reikia ieškoti
Dėl to, kad tokia idėja nėra visiškai absurdiška ir fantastinė, fizikai siūlo, kad kosmoso agentūros ir įmonės, užsiimančios nežemiškos gyvybės paieškomis, pirmiausia ir turėtų tyrinėti šiuos objektus.
„Mes juo turėtume tyrinėti tiek iš toli, tiek aplankant su savais zondais“, – teigia J.Benfordas.
Tiesa, ekspertai sako, kad tokie tyrimai būtų svarbūs ne tik dėl to, kad bandytų rasti nežemišką gyvybę. Bent jau kol kas koorbitinių objektų astronomai yra radę mažiau negu 20, todėl apie juos žinome labai mažai.
Tiesa, laukti gali tekti kiek mažiau, nei tikisi mokslininkai – mat Kinija jau yra pranešusi apie savo planus surengti 10 metų misiją, per kurią būtų lankomasi ir 2026 HO3. Tai būtų puiki proga išsiaiškinti ar nuolatiniame Žemės palydove slypi kažkas įdomaus – o galbūt ir kažkas, ką paliko ateiviai.
Žinoma, ne visi SETI bendruomenės nariai į šiuos planus žiūri labai entuziastingai.
„Kokia tikimybė, kad ten tikrai rasime ateivių paliktus zondus? Blaiviai mąstant, taip, ta tikimybė yra be galo maža. Na, bet jei ten nuvykti nekainuoja tiek daug, tai kodėl gi ne? Jei nerasime nieko, ką paliko ateiviai, galbūt rasime ką nors kito“, – sako fizikas teoretikas ir astrobiologas Paulas Davies, nesusijęs su J. Benfordo tyrimu.
