Jų naujasis dirbtinis intelektas (DI) išskyrė 11 galimai Žemei pavojingų asteroidų, kurių nebuvo NASA pavojingų kosminių objektų sąrašuose. Šie asteroidai yra daugiau nei 100 metrų skersmens – o tai reiškia, kad susidūrus su Žeme, jų sprogimas prilygtų 100 atominių bombų sprogimui.
Tiesa, tikimybė, kad šie asteroidai iš tiesų atsitrenks į Žemę, yra labai nedideli o ir pro Žemę jie skries dar labai negreitai – 2131 ir 2923 metais.
Pradėjo nuo simuliacijos
Naudodami superkompiuterį, mokslininkai sukūrė simuliaciją, kaip per 10 000 metų keitėsi Saulės sistemos planetų orbitos ir pačių planetų judėjimas. Tada mokslininkai simuliaciją atsuko atgal, sukūrė asteroidus, kurie kažkada ateityje galėtų susidurti su Žeme – ir sekė jų lokaciją bei orbitą.
„Šioje simuliacijoje matome, kaip gerai žinomi asteroidai vėl susiduria su Žeme. Taip galima sukurti specialiai Žemėje nukritusiems meteoritams skirtą biblioteką“, – teigia vienas iš tyrimo autorių Simonas Portegiesas Zwartas.
Tiesa, ši simuliacija buvo tik praktinis bandymas jų dirbtiniam neuroniniam tinklui, kuris išanalizavo krūvą įvairiausių duomenų – ir tada simuliacijoje bandė surasti Žemei pavojingus asteroidus.
Na bet žinoma, iš karto kyla klausimas. kaip šiam DI sekėsi aptikti asteroidus realybėje. Tyrimą atlikusi komanda ištestavo tinklą su 2000 asteroidų, randamų NASA sąrašuose. Buvo nustatyta, kad neuroninis tinklas Žemei pavojingus kosminius objektus nustato 90,99 proc. tikslumu.
Šiuo metu mokslininkai planuoja tobulinti šį neuroninį tinklą ir siekti dar tikslesnių rezultatų.
„Dabar jau žinome, kad toks mūsų metodas veikia – bet tikrai galime siekti geresnių rezultatų ir tobulinti neuroninį tinklą. Didžiausią iššūkį kelia tai, kad jei orbitoje bus kokie nors nedideli pakitimai, tada tai gali privesti prie didelių neatitikimų galutinėse išvadose“, – apibendrina mokslininkai.
Parengta pagal „Futurism“.
