Trečiadienio padangėje – įspūdingiausia metų pilnatis

Atrodo, šio vakaro pilnatis nieko negirdėjo apie socialinę distanciją, juokauja portalas „Live Science“. Iš tiesų – trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“.

 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
Superpilnatis Zagrebe, Kroatijoje.<br> PA Images / Scanpix nuotr.
Superpilnatis Zagrebe, Kroatijoje.<br> PA Images / Scanpix nuotr.
Superpilantis Riau salose (Indonezija).<br> Zumapress / Scanpix nuotr.
Superpilantis Riau salose (Indonezija).<br> Zumapress / Scanpix nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“. (Nuotrauka iš ciklo „TAU“).<br> T.Bauro nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“.<br>V. Ščiavinsko nuotr.
 Trečiadienio naktį natūralus Žemės palydovas bus arčiausiai mūsų planetos, todėl (trečiąkart šiemet) galėsime stebėti ir vadinamąją „superpilantį“.<br>V. Ščiavinsko nuotr.
Pilnatis taip pavadinta dėl rausvos laukinės gėlės Phlox subulata – fliokso.<br> 123rf nuotr.
Pilnatis taip pavadinta dėl rausvos laukinės gėlės Phlox subulata – fliokso.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2020-04-08 19:08, atnaujinta 2020-04-08 22:10

Šį vakarą Mėnulis atrodys didžiausias per visus šiuos metus – nes jis bus arčiausiai mūsų, už 356 937 kilometrų.

Lietuvoje mėnulis patekės 20 val. 40 min, o nusileis ketvirtadienį ryte, 7 val. 30 min. Jo apšviestumas bus didžiausias per visą šį ciklą – 98,8 proc. (naktį iš antradienio į trečiadienį jis siekė 97,5 proc., naktį iš ketvirtadienio į penktadienį sieks 98,7 proc.).

Mėnulis patekės rytuose.

„Rausvoji pilnatis“ ir „Velykų pilnatis“

Ši pilantis taip pat vadinama ir „Rausvąja pilnatimi“. Tačiau Mėnulis iš tikrųjų šiom dienom neatrodo rausvas – nebent jį uždengia rausvas debesis ar migla. Tad kodėl jis gauna tokį vardą?

Pilnatis taip pavadinta dėl rausvos laukinės gėlės Phlox subulata, kuri žydi rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje ankstyvą pavasarį, rašo Space.com. Jei nežinote jos mokslinio pavadinimo, bendra šių gėlių rūšis vadinama flioksais, ir kai kurie jų porūšiai yra pakankamai populiarūs ir tarp Lietuvos gėlininkų – tik vietinės rūšys čia pražysta vėliau.

Šiandienos pilnatis turi dar vieną požymį – jis žinomas kaip „Velykų pilnatis“ (angl. Paschal moon) ir nusprendžia Velykų datą. Pirmasis sekmadienis po Velykų pilnaties yra Velykos – todėl šiemet ši šventė švenčiama balandžio 12 d.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.