Tokių reginių šiuo metu mums tikrai reikia, rašo „IFLScience“ – kadangi jie leidžia bent kelioms valandoms užsimiršti ir pakelti akis į dangų tam, kad pasigrožėtume krentančiais meteorais. Ir nors lyridų lietus nėra pats gausiausias – jis yra gana pastovus.
Astronomai sako, kad per valandą danguje turėtume pamatyti apie 20 meteorų. Tiesa, kas maždaug 60 metų šis lietus pagausėja: štai 1982 metais dangų stebėję žmonės suskaičiavo net apie 90 meteorų per valandą.
Šis meteorų pagausėjimas priklauso nuo to, iš kur lyridai yra kilę. Tai Thatcher kometos, keliaujančios aplink Saulę, liekanos. Kas 415 metų šį kometa apskrieja aplink Saulę, bet dėl planetų gravitacijos įtakos didelė dalis šių liekanų yra įstumiamos į Žemės atmosferą būtent kas 60 metų.
Lyridų meteorų lietus yra vienas seniausių žinomų tokių dangaus reiškinių. Vienas įspūdingiausių vyko 1803 metais – per jį žurnalistas iš Ričmondo (JAV) suskaičiavo apie 700 meteorų per valandą.
Šis meteorų lietus yra minimas ir „Zuo Zhuan“ – tai senovės kinų pasakojimas, kuriame rašoma, kad per 687 metais pr.m.e. vykusį lyridų meteorų lietų „žvaigždės krito kaip lietus“.
Šį meteorų lietų stebėjo ir į savo pasakojimus įtraukė Australijos čiabuviai.
Nesvarbu, kad šiuo metu turime laikytis karantino. Meteorų lietų galima išvysti ir per savo namų langus ar stovėdami verandoje.
Na, bet jei vis dėl to nuspręsite, kad meteorai ne jums – balandžio 28 dieną nusimato dar vienas gražus reginys: Venera pasieks savo ryškumo piką. Tą dieną po saulėlydžio pažvelkite į vakarus, o jei esate labai ankstyvas – į rytus prieš saulėtekį – ir jei nebus apsiniaukę, tikrai išvysite šią planetą, šviečiančią danguje.
Parengta pagal „IFLScience“.
