Dabar nauja Hablo teleskopo stebėjimų analizė atskleidė, kad greičiausiai žvaigždė pritemo tiesiog todėl, kad išmetė daug dujų, kurios ekranavo jos šviesą.
Pernai rugsėjo-lapkričio mėnesiais Betelgeizės pietinis pusrutulis pašviesėjo ultravioletinių spindulių ruože, o spektro linijos parodė, kad iš žvaigždės sklinda didelis medžiagos srautas.
Apskritai tokios žvaigždės kaip Betelgeizė – masyvios ir artėjančios prie gyvenimo pabaigos – išmeta daug medžiagos, bet šis išsiveržimas buvo keturis kartus stipresnis nei įprastas vėjas, ir lokalizuotas tik pietinėje žvaigždės pusėje.
Įvertinę, kiek plazmos galėjo išlėkti iš žvaigždės, tyrėjai nustatė, kad, plėsdamasi ir vėsdama, ji tikrai galėjo užstoti maždaug du trečdalius žvaigždės disko ir sukelti regimą pritemimą. Vėliau medžiaga išsisklaidė ir regimasis žvaigždės šviesis grįžo į įprastinį.
Dar vienas šio atradimo įdomumas – medžiaga iš žvaigždės pabėgo ne per ašigalius, kaip prognozuoja įprasti masyvių žvaigždžių vėjų modeliai. Tai reiškia, kad masyvių žvaigždžių gelmėse vykstantys procesai yra sudėtingesni, nei manyta iki šiol.
