Kokio dydžio gali būti didžiausia juodoji skylė? Mokslininkai skelbia naują tyrimą

Masyviausios šiuo metu žinomos juodosios skylės yra maždaug 70 milijardų kartų masyvesnės už Saulę. Įvairūs modeliai prognozuoja, kad maždaug tokia ir yra maksimali įmanoma jų masė: daugiau jos negali užaugti rydamos dujas, aplinkinės žvaigždės į jas įkrenta per retai, kad reikšmingai paaugintų, o susiliejimai su kitomis panašios masės juodosiomis skylėmis taip pat gerokai per reti.

Vis dėlto gali būti, kad egzistuoja ir dar masyvesnės juodosios skylės.<br>Unsplash.com nuotr.
Vis dėlto gali būti, kad egzistuoja ir dar masyvesnės juodosios skylės.<br>Unsplash.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 7, 2021, 9:23 AM

Vis dėlto gali būti, kad egzistuoja ir dar masyvesnės juodosios skylės. Naujame tyrime nagrinėjama galima jų kilmė ir tikimybės aptikti tokius objektus. Egzotiška kilmės hipotezė būtų tokia, kad šie objektai yra pirmykštės juodosios skylės, susiformavusios per pirmąsias sekundes po Didžiojo sprogimo. Teoriškai jų masė galėtų būti labai įvairi, bet praktiškai, jei bendra tokių juodųjų skylių masė būtų reikšminga Visatos mastu, jau seniai būtume jas aptikę, nebent jų masė patenka į vieną iš keturių ruožų.

Trys ruožai yra palyginami atitinkamai su asteroidų, Mėnulio ir žvaigždžių masėmis, o ketvirtasis aprėpia nuo trilijono iki kvintiljono (milijono trilijonų) Saulės masių.

Kiti atsiradimo variantai – „įprastų“ supermasyvių juodųjų skylių galaktikų centruose išaugimas iki kolosaliai didelių – atrodo menkai tikėtinas.

Taip pat labiau tikėtina, kad tokios juodosios skylės egzistuoja tarpgalaktinėje erdvėje, kitaip jų poveikis galaktikų dinamikai lengvai išduotų jų egzistavimą. Net ir tarpgalaktinės išskirtinai masyvios juodosios skylės turėtų poveikį, kurį įmanoma aptikti: jų gravitacija iškreiptų tolimų galaktikų ir kosminės foninės spinduliuotės atvaizdus, kartkartėmis įvykstantys santykinai netolimi praskridimai suardytų galaktikų spiečius, krentančios dujos sukurtų pastebimą spinduliuotę ir taip toliau.

Šiandieniniai stebėjimų duomenys tokiu būdu leidžia atmesti hipotezę, kad egzistuoja reikšmingas skaičius juodųjų skylių, masyvesnių nei 10 kvadrilijonų Saulės masių. Visgi egzistuoja masių intervalas tarp kelių trilijonų ir 10 kvadrilijonų, kurio kol kas atmesti neįmanoma. Jį patikrinti leis artimiausiais metais pradėsiantys veikti apžvalginiai teleskopai.

Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.