Naujas tyrimas leis greičiau aptikti į Žemę panašias planetas

Šiuo metu žinoma apie penkis tūkstančius egzoplanetų, ir jų nuolat atrandama vis daugiau. Vienas iš įdomiausių klausimų, susijusių su egzoplanetomis, yra nežemiškos gyvybės egzistavimas. Detaliai patikrinti visas aptiktas planetas neįmanoma – todėl ieškoma įvairių būdų, kaip įvertinti, kur labiausiai tikėtina rasti gyvybei tinkamas sąlygas.

 Šiuo metu žinoma apie penkis tūkstančius egzoplanetų, ir jų nuolat atrandama vis daugiau.<br> NASA iliustr.
 Šiuo metu žinoma apie penkis tūkstančius egzoplanetų, ir jų nuolat atrandama vis daugiau.<br> NASA iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 14, 2021, 1:29 PM, atnaujinta May 14, 2021, 1:29 PM

Vienas iš dažnai naudojamų kriterijų yra vanduo – jei planetos paviršiuje yra skysto vandens, labai išauga tikimybė ten rasti ir gyvybės. Bet kuriose planetose yra vandens? Įprastai į šį klausimą bandoma atsakyti remiantis planetos atstumu nuo žvaigždės, taip apibrėžiant „gyvybinę zoną“ – regioną, kuriame esančių planetų paviršiaus temperatūra gali būti tinkama skystam vandeniui egzistuoti.

Vis dėlto vandens egzistavimą apsprendžia ne vien temperatūra. Pavyzdžių ieškoti toli nereikia: pagal atstumą nuo Saulės ir Veneroje, ir Marse galėtų būti skysto vandens – bet Veneros atmosfera jos paviršių įkaitina iki pernelyg aukštų temperatūrų, o Marse visas vanduo seniai išgaravo arba susigėrė į uolienas. Būtent apie skirtumus tarp planetų, panašių į Marsą ir Žemę, kalbama naujame tyrime, kur planetų vandeningumas nagrinėjamas remiantis tikėtinomis jų formavimosi istorijomis.

Išvis, kiekviena uolinė planeta turi maždaug tokią pačią geležies masės dalį, kaip ir jos žvaigždė – tačiau geležies pasiskirstymas priklauso nuo planetos formavimosi istorijos. Gryna geležis nusėda į planetos branduolį, tačiau įvairūs oksidai išlieka mantijoje. Kuo planeta formuojasi toliau nuo žvaigždės, tuo mažesnę jos masės dalį sudaro branduolys, o pluta yra storesnė. Kuo storesnė pluta, tuo ji stabilesnė ir tuo lengviau į ją susigeria lakūs junginiai, tarp jų ir vanduo.

Planetos branduolio masę galima įvertinti žinant jos visą masę, spindulį ir žvaigždės cheminę sudėtį. Taigi šio tyrimo rezultatai leis labai greitai atskirti planetas, kurių pluta, tikėtina, yra panaši į Žemės. Tokiose planetose galime tikėtis tektoninių plokščių egzistavimo ir didelio vandens kiekio paviršiuje. Tuo tarpu planetos su daug mažesne branduolio mase greičiausiai bus panašesnės į Marsą – sustingusios ir sausos, – net jei jų paviršiaus temperatūra ir patenka į tinkamą ruožą skystam vandeniui egzistuoti.

Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.