Raketos, užtikrinančios saugų ir švelnų nusileidimą palydovo paviršiuje, pakelia debesis dulkių ir smulkių akmenukų, kurie gali pažeisti aparatą, o nusileidimo vietoje gali susiformuoti krateris, iš kurio bus sudėtinga išlipti ir pakilti. Geriausias problemos sprendimas būtų pastatyti nusileidimo aikštelę – bet tam pirma reikėtų nusileisti Mėnulyje, be to, naudojant įprastas technologijas, viena aikštelė kainuotų apie 120 milijonų dolerių.
Dabar pasiūlytas alternatyvus metodas – užpurkšti nusileidimo aikštelę tiesiai iš besileidžiančio aparato. Technologija remiasi tuo pačiu raketos ugnies pliūpsniu, kuris ir pakelia dulkes. Į jį tinkamu metu įpurškus dalinai lydžios medžiagos, ši galėtų pasklisti paviršiuje, sukabinti dulkes ir suformuoti tvirtą pagrindą erdvėlaiviui nutūpti.
Kol kas technologijos vystymas koncentravosi į tinkamų medžiagų paieškas. Per tvirta medžiaga neišsilydys ir nukris ant Mėnulio paviršiaus kaip kulkos, o per minkšta išgaruos ir nenusės ant paviršiaus. Po ilgų bandymų tyrėjai apsistojo ties aliuminio oksidu. Šios medžiagos šratai galėtų pagaminti keleto metrų skersmens kietą pagrindą, kuris atauštų vos per porą minučių.
Nors toks pagrindas greičiausiai nebūtų ilgaamžis, jis būtų gana pigus, todėl nusileidimo aikštelę sau išpurkšti galėtų praktiškai kiekvienas besileidžiantis aparatas. Kartu tai leistų tyrinėti įvairias Mėnulio vietas, neapsiribojant tomis, kur jau paruošta infrastruktūra. NASA patvirtino technologiją tolesniam vystymui, tad artimiausiu metu turėtų prasidėti bandymai realistiškesnėmis sąlygomis.
Daugiau informacijos rasite NASA pranešime.
