Lapkričio 2 d. žurnale „Geology“ mokslininkai rašė, kad išanalizavus stiklo šukėse esančias kosmoso dulkes, paaiškėjo, kad stiklas tikriausiai susidarė tada, kai prieš 12 000 metų virš dykumos sprogo kometa arba jos liekanos.
Planetų geologas Peteris Schultzas iš Browno universiteto (JAV) teigia, kad šis ruožas yra kol kas aiškiausias kometos smūgio vietos Žemėje įrodymas.
Žemėje yra tik apie 190 žinomų smūginių kraterių. Šias vietas suformavo krintančios kosminės uolienos, tačiau nėra žinoma, kad kurias nors iš jų būtų sukūrusi kometa. Taip yra todėl, kad kometos, sudarytos daugiausia iš ledo ir tik šiek tiek uolienų, paprastai sprogsta dar nepasiekusios žemės – toks pat likimas ištinka ir kai kuriuos mažus asteroidus. Tokie įvykiai būna dramatiški, sukelia didžiulį karščio kiekį ir stiprius vėjus. Tačiau jų poveikis būna laikinas ir dažnai nepalieka ilgalaikių pėdsakų – pavyzdžiui, kraterių.
Tai ypač aktualu drėgnoje aplinkoje. 1908 m. asteroido arba kometos sukeltas oro smūgis virš atokios Rusijos dalies nušlavė medžius ir sukėlė smūginę bangą, kuri už šimtų kilometrų išvertė žmones iš kojų. Nuo to laiko medžiai jau ataugo, o toji vieta dabar vadinama Tunguskos sprogimo vieta ir iš jos liko tik pelkė. „Jei nebūtų buvę liudininkų, niekas nebūtų išvis sužinojęs, kad tai įvyko“, – sako Naujosios Meksikos universiteto fizikas Markas Bosloughas, nedalyvavęs naujame tyrime.
Atakama, sausiausia pasaulyje dykuma, yra tinkamesnė vieta išsaugoti tokio įvykio pėdsakus. Be to, joje gausu smėlio – žaliavos stiklo susidarymui, kai smėlis įkaitinamas iki aukštos temperatūros. Pavyzdžiui, didžiąją dalį Žemėje natūraliai atsiradusio stiklo nulėmė ugnikalnių nulemtas karštis.
Tačiau stiklu nusėtas dykumos ruožas yra už kelių kilometrų nuo artimiausio ugnikalnio – o tai reiškia, kad stiklas susidarė dėl to, kad įkaito kažkas kito – pavyzdžiui, įvyko sprogimas ore. Tačiau senovinių augalų, esančių dirvožemyje aplink išsibarsčiusį stiklą, datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad ne visos šukės susiformavo tuo pačiu metu. Kadangi sprogimai ore retai dukart įvyksta toje pačioje vietoje, šie įrodymai paskatino kai kuriuos mokslininkus manyti, kad stiklas susiformavo per kelis didžiulius žolės gaisrus.
Pasak P.Schultzo, ši idėja „ atrodė labai keista, nes žolės įsisiautėti gaisrams čia tiesiog neužtenka“. Jos nebūtų užtekę ir seniau, kai šioje vietovėje žalumos tikriausiai buvo daugiau nei dabar.
Ištyrę dalį stiklo, mokslininkas su kolegomis nustatė, kad šukės susidarė esant didesnei nei 1700 °C temperatūrai – taigi, daug aukštesnei nei žolės gaisrų metu.
Be to, komanda aptiko stiklo sudėtyje esančių junginių, kurie randami kometose, paimtose NASA misijos „Stardust“ metu, bet beveik niekada nerandami asteroiduose. Tyrėjai teigia, kad šios kosminės dulkės galėjo patekti į stiklą tik tuo atveju, jei tuo metu, kai susiformavo stiklas, sprogo labai sena kosminė nuolauža – pavyzdžiui, kometa.
„Šiuo atveju nėra jokių kraterio požymių, taigi, šis įvykis buvo grynas sprogimas ore“, – teigia M.Bosloughas.
Įvykęs sprogimas taip pat padėtų paaiškinti, kodėl stiklas atrodo susisukęs. „Akivaizdu, kad stiklas buvo mėtomas ir voliojamas. Iš esmės jis buvo minkomas kaip tešla“, – sako P.Schultzas. Žolės gaisrai gali ištirpdyti žemę – bet retai kada ją išsklaido. Kaip ir Tunguskoje, sprogimas ore tikriausiai sukėlė stiprius vėjus, kurie, formuodami stiklą, jį mėtė ir voliojo, todėl stiklas atrodo sulankstytas.
Smūgio smarkumas galėjo išbarstyti stiklą po dykumą ir po įvairius nuosėdinius sluoksnius. Kadangi šie sluoksniai susiformavo skirtingu laiku, galėjo susidaryti iliuzija, kad ir stiklas susidarė skirtingais momentais. Nagrinėdami augalų, turėjusių tiesioginį sąlytį su stiklu, datavimą, tyrėjai nustatė tikėtiną kometos smūgio datą – maždaug prieš 12 000 metų.
Šis laikas rodo, kad įvykis nutiko praėjus maždaug 800 metų po paslaptingo spartaus atšalimo laikotarpio, vadinamo Ankstyvuoju driasu, kuris sutapo su daugelio stambių gyvūnų išnykimu. Kai kurie mokslininkai iškėlė prielaidą, kad virš Šiaurės pusrutulio sprogusi kometa sukėlė virtinę įvykių, dėl kurių susidarė šalti orai – nors ši idėja yra kontroversiška.
Pasak P.Schultzo, Atakamos kometos kritimo laikas rodo, kad ji nebuvo susijusi su Ankstyvojo driaso įvykiu, tačiau šis atradimas padeda pagrindą nustatyti kitas galimas kometų kritimo vietas Žemėje.
Nors Atakamos kometa ir nėra susijusi su Ankstyvuoju driasu, smūgis būtų palikęs stiprų įspūdį visiems jį mačiusiems. Archeologiniai duomenys rodo, kad tuo metu toje vietovėje žmonės jau gyveno, todėl jie galėjo būti sprogimo ore liudininkais. „Galėjo atrodyti, kad dega visas horizontas, – sako P.Schultzas. – Ir jei prieš matydami tai nebuvote religingi, tikrai būtumėte tokiais po tokio vaizdo“.
Parengta pagal „ScienceNews“.
